Angle down Atgal

G. Surplys paaiškino, kodėl dalyvaus LVŽS pirmininko rinkimuose: neteikiu jokios aiškiai įvardintos alternatyvos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmadienį oficialiai pranešė, kad lapkričio pabaigoje prasidėsiančiuose visuotiniuose partijos pirmininko rinkimuose dalyvaus du kandidatai: daugiau nei dešimtmetį partijai vadovaujantis Ramūnas Karbauskis bei parlamentaras Giedrius Surplys. Tačiau, panašu, kad LVŽS nariai pirmą kartą pirmininką rinkdami visuotiniu būdu neturės dilemos dėl tolesnės partijos krypties. Bent jau pirmuosiuose savo, kaip kandidato į LVŽS lyderius, pasisakymuose G. Surplys nekvestionuoja iš esmės nė vieno žingsnio, kurį, kaip partijos lyderis, yra žengęs R. Karbauskis.

„Aš į rinkimus žiūriu labai paprastai – tiesiog, kad mūsų partijos nariai turėtų galimybę pareikšti savo poziciją. Man tikrai keistai atrodė kai kurių kitų partijų pirmininkų rinkimai iš vieno kandidato, prisidengiant įvairiausiomis priežastimis, kodėl tai daroma. Mano supratimu, partinėje demokratijoje rinkimai yra labai svarbūs“, – Eltai pirmadienį sakė G. Surplys.

Visgi politikas pažymi, kad jo dalyvavimas pirmininko rinkimuose nėra tik parodomoji akcija, siekiant sukurti iliuziją, kad „valstiečiai“ turi realią galimybę rinktis.

„Nėra taip, kad dalyvauju dėl dalyvavimo. Yra labai subtili ir svarbi skirtis, kad aš dalyvauju ir dalyvausiu iki galo. Esu pateikęs trumpą ir lakonišką savo programą ir visi partijos nariai turi teisę man uždavinėti klausimus ir kviesti mus su Ramūnu į debatus ir tokiu būdu turėti pasirinkimo galimybę“, – kalbėjo G. Surplys, įvardindamas kelis sumanymus, kuriuos jis, kaip pirmininkas, siektų realizuoti.

„Turiu minčių ir dėl partijos skyrių aktyvinimo. Jau porą metų blandžiau juos aktyvinti organizuodamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikos mokyklą, į kurią kviesdavome jaunus žmones. Turiu šį pasiūlymą. Kaip politologas pagal išsilavinimą, manau, kad sistemiškiau galėtume veikti tiek tarp partijos ir skyrių, tiek ir mūsų frakcijoje. Pasiūlymus esu pateikęs, jie lakoniški ir trumpi“, – teigė G. Surplys.

Nekvestionuoja R. Karbauskio autoriteto ir vedamos partijos linijos

Paprašytas atskleisti, ką jis, kaip pretendentas užimti LVŽS pirmininko postą, siūlytų daryti kitaip nei R. Karbauskis, G. Surplys išliko santūrus. Politikas ne tik teigė suprantąs, kad jis savo autoritetu partijoje negali lygiuotis su R. Karbauskiu, tačiau ir nerado preteksto prikibti ir prie LVŽS lyderiui viešojoje erdvėje pasigirstančios kritikos.

„Ne kartą esu sakęs ir galiu pakartoti, kad Ramūno Karbauskio vadovavimo stilius, bent jau kiek aš esu patyręs, tikrai nėra autoritarinis. Jis gali diskutuoti, jis kviečia diskutuoti. Taip... Jis yra tvirtas debatuotojas ir argumentų kovoje dažnai laimi, bet sakyti, kad partijoje trūksta demokratijos ir patiems demokratijos nekurti, yra blogiausias kelias“, – teigė G. Surplys, dar kartą pažymėdamas, kad vyksiantys partijos pirmininko rinkimai bus tam tikra prasme proga atsakyti ir į vis pasigirstantį demokratijos deficito klausimą LVŽS.

„Jei kažkam atrodo, kad partija juda ne ta linkme ar jei kažkam atrodo, kad trūksta demokratijos – tai geriausias būdas spręsti yra konkuruoti idėjomis, argumentais. Tam ir yra skirti pirmininko rinkimai“, – teigė G. Surplys.  

Tačiau pats kandidatas į LVŽS pirmininkus sakė nematąs reikalo ką reikėtų reikšmingai keisti. Jo teigimu, LVŽS iš naujo apsvarstyti savo laikysenos neverčia ir rugsėjo pradžioje „valstiečius“ sudrebinęs skilimas frakcijoje. Tuomet dešimt LVŽS frakcijos narių, su ekspremjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje, apleido „valstiečių“ gretas.

„Aš neteikiu jokios aiškiai įvardintos alternatyvos, aš manau, kad partija juda tvirta linkme, ir manau, kad tas skilimas, kuris yra įvykęs, paliko randų bei nuoskaudų abiejose stovyklose. Tačiau dabar konfrontuoti ar ieškoti sliekų ten, kur jų nėra, yra netinkamas metas. Aš tiesiog kandidatuoju sakydamas, kad mes turime diskutuoti, turime kristalizuoti savo pozicijas. Bet turime tai daryti konstruktyviai ir ne per žiniasklaidą“, – sakė G. Surplys.

Išsakė poziciją dėl T. Tomilino išmetimo iš partijos

Viena vertus, politikas leido suprasti, kad siūlydamas savo kandidatūrą į LVŽS pirmininkus jis siūlytų ir šiek tiek daugiau dėmesio partijoje skirti kompromisų paieškai.

„Aš esu konstruktyvaus dialogo žmogus. Aš bandau susodinti dažnai debatuojančias puses prie stalo ir ieškoti aukso vidurio (...). Aš esu už tai, kad mes konstruktyviau, ilgiau ir kantriau ieškotume sutarimo tiek su valdančiaisiais, tiek su partijoje kitaip mąstančiais“, – sakė G. Surplys.

Tačiau daugiau konstruktyvumo ir kantrybės aiškinantis santykius, kaip pripažino G. Surplys, nereikalavo kontroversiškai įvertinta Tomo Tomilino istorija.

ELTA primena, kad R. Karbauskiui iššūkį dar vasarą mesti ketino T. Tomilinas. Tiesa, šią žinią jis pranešė jau po kurį laiką vykusio konflikto su R. Karbauskiu ir kitais partijos lyderiais. Galiausiai R. Karbauskiui pareiškus, kad T. Tomilinas, palaikydamas lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, „išdavė partijos idealus“, „valstiečiai“ ilgametį partietį nusprendė išmesti iš politinės organizacijos.

G. Surplio teigimu, tokia partijos pirmininko ir partijos užimta laikysena buvo teisinga.

„Tai yra principinis mūsų partijoje klausimas (...). Tomas įjungė būtent santykių aiškinimąsi per žiniasklaidą. Kai jau sutarėme, kai dauguma priima sprendimą, tada būtų gerai, kad viešoje erdvėje nebekvestionuotume to sprendimo. Nes taip veikia demokratija. Aš šioje vietoje manau, kad tai, kaip įvyko yra geriau. Partija dabar turi aiškesnį veidą“, – sakė G. Surplys.

LVŽS pirmininko rinkimai vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 4 d. Pirmininką visuotiniuose rinkimuose tiesiogiai rinks visi LVŽS nariai balsuodami elektroniniu būdu. Po pirmininko rinkimų gruodžio mėnesį LVŽS rinksis į suvažiavimą, kuriame bus patvirtinta partijos vadovybė ir suformuotos Etikos ir procedūrų bei Finansų kontrolės komisijos.

G. Surplys „valstiečių“ partijai priklauso nuo 2015 m. Jis S. Skvernelio Vyriausybėje kiek daugiau nei metus ėjo žemės ūkio ministro pareigas. Tačiau šių pareigų jis neteko pagal tuomet pasirašytą naują koalicijos sutartį, kai žemės ūkio ministru tapo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai priklausantis Andrius Palionis. Visgi net tuomet G. Surplys liko Vyriausybėje – tik jau kaip S. Skvernelio patarėjas. 41-erių politikas, kaip kalbų rašytojas, yra dirbęs ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.

2020 m. rudenį G. Surplys vienmandatėje apygardoje išrinktas į Seimo narius, o 2021 m. pradžioje partijos kolegos jį paskelbė neformalios „valstiečių“ Vyriausybės šešėliniu užsienio reikalų ministru.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite