Angle down Atgal

Filmo apžvalga: „The Father“ (2020)

Turbūt iš tiesų senatvė duota tam, kad ne taip bijotume mirties.

Ši liūdna istorija – apie senatvine demencija sergantį vyrą (Anthony Hopkinsas) ir jį prižiūrinčią vienintelę likusią dukrą (Olivia Colman). Gyvenimą dūžtančiose formose ir kasdienes pastangas jas klijuoti iš nauja. Pereinant visas ligos stadijas. Užmaršumą, nuovokos praradimus ir bejėgišką pyktį. Paranoją. Nenorą pripažinti, kad tau reikia pagalbos. Bandymus išlaikyti orumą. Kabinantis už stabilumo likučių – net jai tai tebūtų paprastas laikrodis. Girdint kaltinimus ir matant artimo žmogaus meilę ir rūpestį. Skaudinant ir įžeidinėjant. Suvokiant, kad tampi trukdžiu, našta. Kapsintį laiką, kuris bėga ne tavo naudai. Iki pat silpnaprotystei būdingos pabaigos.

Tai jau antras pastaruoju metu matytas filmas, duodantis unikalios, sukrečiančios patirties. „Sound of Metal" – kaip gyvena ir mato pasaulį kurčias žmogus. „Tėvas" – kaip turėtų jaustis sergantis senatvine silpnaprotyste, mat istorija pasakojama tarsi iš dviejų perspektyvų.

Plojimai ir pagarba abiejų pagrindinių vaidmenų atlikėjams. Nepriekaištingasis seras A. Hopkinsas. Myliu O. Colman už jautrumą, tikrumą, žvaigždėtas dideles akis ir šypseną.

Apie tai, kad „Tėvas" pastebėtas visame pasaulyje, galiu tik priminti. 6 „Oskaro" nominacijos, „Auksinių gaublių", BAFTA ir kitų svarbių apdovanojimų nominacijos bei laimėjimai.

Šimtąkart vertas.

Apžvalgos autorė Asta Sara

IMDB

Kas gero ekranuose?

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite