Angle down Atgal

Europoje plintantis paukščių gripas nustatytas Raseinių rajone rastai nugaišusiai gulbei

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atlikus Raseinių rajone rastai nugaišusiai gulbei nebylei tyrimus,  nustatyta, kad ji užsikrėtusi A tipo paukščių gripo H5 atmaina. Atlikus detalesnius tyrimus, paukščių gaišenoje nustatytas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) virusas.    

Siekiant nustatyti, ar virusas yra susijęs su Europoje plintančiu didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripu, mėginiai bus išsiųsti į Europos Sąjungos referentinę laboratoriją papildomiems tyrimams.  Taip pat didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo atvejis patvirtintas Kaune, Petrašiūnų rajone, Amalių mikrorajone  naminių paukščių ūkyje, kur savo reikmėms laikyti 27 naminiai paukščiai (vištos, kalakutai, žąsys ir antys).Tai pirmas mūsų šalies istorijoje atvejis, kai paukščių gripas nustatytas naminių paukščių ūkyje, tuo tarpu laukiniams paukščiams (gulbėms nebylėms) šis virusas buvo diagnozuotas 2017 m.

   Nors šios atmainos paukščių gripas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, rizika, kad jis gali plisti naminius paukščius laikančiuose ūkiuose, išlieka didelė. Todėl paukščių savininkai ir laikytojai raginami saugoti laikomus naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais vandens paukščiais. Primenama, kad paukščių augintojai privalo apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke , laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais. Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių fiziškai pernešti virusą. Nenaudoti naminių paukščių girdymui vandens iš atvirų vandens telkinių. Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių. Nesilankyti kitose ūkiuose laikančius paukščius, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.

   Pastebėjus pakitusią auginamų paukščių elgseną ar jų sveikatos sutrikimo požymius, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį, reikėtų apie tai pranešti VMVT Kauno departamento Raseinių skyriui, ar privačiam veterinarijos gydytojui. 

   Kontaktai nemokamo telefono  linija 8-800-40 403;

   Kauno departamento Raseinių skyrius tel. nr. 8-428-70 712; 8-428-70 714 el.paštas raseiniai@vmvt.lt

  VMVT specialistai pastebi, kad 2020 m. dėl Europoje plintančio paukščių gripo viruso, pasireiškusio tiek laukiniams paukščiams, tiek ir naminių paukščių ūkiuose, teko nugaišinti beveik 9 mln. naminių paukščių. Su šia itin užkrečiama liga kovoja dauguma Europos valstybių.

    Didelio patogeniškumo paukščių gripas naminių paukščių laikymo vietose 2020 m. nustatytas 16 Europos šalių, daugiausiai protrūkių kilo: Vengrijoje (273), Lenkijoje (51), Prancūzijoje (35), Vokietijoje (29) ir Jungtinėje Karalystėje (15). Kitose šalyse fiksuoti pavieniai šios paukščių gripo atmainos atvejai: Olandijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje – po 9, Slovakijoje – 3, Danijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Rumunijoje – po 2, Belgijoje, Airijoje ir Kroatijoje – po vieną.

   Kelios šalys didelio patogeniškumo paukščių gripą nustatė, pavyzdžiui, zoologijos soduose, parkuose ar parodoms laikytiems paukščiams (Olandijoje – 9 tokie atvejai, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 2, taip pat po vieną atvejį fiksuota Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Slovakijoje ir Norvegijoje), todėl buvo sunaikinti beveik 2 tūkst. paukščių.

   Per 2020 m. Europoje nustačius švelnesnės formos (mažo patogeniškumo) paukščių gripo atvejus Italijos ūkiuose, Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, sunaikinta dar beveik 192 tūkst. paukščių.

  Stebima, kad ypač aktyvios laukinių paukščių migracijos (ir vietoje pasilikusių paukščių judėjimo) sezonais šio viruso patekimas į vis naujas teritorijas kelia didelę riziką virusams patekti į naminių paukščių ūkius. Be to, žiemos laiku krentanti oro temperatūra gali padidinti laukinių paukščių judėjimą ir paspartinti paukščių gripo virusų išgyvenimą aplinkoje. Infekcijos plitimo riziką padidina paukščių būriavimasis migracijų metu, skirtingos geografinės kilmės laukinių paukščių maišymasis.

   Specialistų teigimu, paukščių gripo plitimo tarp laukinių paukščių dinamika yra sudėtinga ir gali skirtis kiekvienoje šalyje dėl migruojančių paukščių išskridimo ir grįžimo laiko, paukščių rūšies ir imlumo ligoms, migruojančių ir vietoje gyvenančių laukinių paukščių imuniteto, inkubacinio periodo ar didelio patogeniškumo paukščių gripo viruso pernešimo kryptimis su užkrėstais migruojančiais paukščiais.

   Akcentuojama, kad pagrindinė paukščių gripo prevencijos priemonė – tinkamų biologinio saugumo priemonių taikymas, kuris yra būtinas ir privalomas ūkininkams ir paukščių laikytojams, norint apsisaugoti nuo viruso patekimo į ūkius.

   Paukščių gripo virusų perdavimo pavojus žmonių populiacijai, pasak specialistų, Europoje išlieka labai mažas, tačiau norint įvertinti perdavimo žmonėms riziką, būtina toliau ypač atidžiai stebėti ir analizuoti virusų raidą.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite