Angle down Atgal

Elekt­ro­ni­niai su­kčiai įžū­lė­ja: va­gia duo­me­nis, gąs­din­da­mi „ka­ran­ti­no zo­no­mis“

Suk­čia­vi­mo me­to­di­kos to­bu­lė­ja: ap­ga­vi­kai iš pa­tik­lių se­ny­vo am­žiaus au­kų nu­si­tai­kė į jau­nes­nius as­me­nis, nau­do­jan­čius elekt­ro­ni­nes pro­gra­mė­les. Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo at­ve­jų, kai var­to­to­jai gau­na įva­irių pra­ne­ši­mų apie ne­va iš­ki­lu­sį pa­vo­jų elekt­ro­ni­nėms priei­goms prie ban­ko są­skai­tų ar iden­ti­fi­ka­vi­mo pro­gra­moms. Nau­jau­sia ten­den­ci­ja – nau­do­tis pan­de­mi­jos si­tua­ci­ja ir gąs­din­ti „ka­ran­ti­no zo­no­mis“, taip pri­ver­čiant žmo­gų pa­gal pa­teik­tą nuo­ro­dą tie­siog iš­siųs­ti va­gims sa­vo duo­me­nis.

Karantino zonoje“ – „Smart-ID“?

Šiaulietė Aušra (asmens tapatybė redakcijai žinoma, – aut. past.) pasakoja per atsitiktinumą vos netapusi elektroninių sukčių auka ir pati vos neatidavusi savo prisijungimo duomenų prie banko ir kitų sistemų. Išgelbėjo sukčių gramatinės klaidos ir įžūli bei nelogiška jų manipuliacija neva „karantino zonomis“.

„Jusu SmartID paskyra buvo itraukta į karantino zona, reikia is naujo patvirtnti. Uzkirsti kelia karantinui, jus turite atlikti siuos veiksmus cia“, – tokią trumpąją žinutę su gramatinėmis klaidomis neva iš informacijos centro „InfoSMS“ be jokio atgalinio kontakto gavo moteris.

Pagal sukčių sumanymą pandemijos išvargintas vartotojas turėjo išsigąsti žodžio-baubo „karantinas“ ir nedelsiant spausti ant nuorodos, kuria sekant galimai būtų prašoma suvesti prisijungimo duomenis, kuriuos būtų galima naudoti, jungiantis prie banko sąskaitų ir kitų elektroninių sistemų.

„Visų pirma, akivaizdžiai į akis krito klaidos – rašybos, skyrybos, logikos. Jokia institucija tokių tekstų neleistų sau siųsti. O paskui išsyk mane suėmė juokas dėl paties turinio: elektroninė programėlė pateko į biologinio karantino zoną – visiška nesąmonė! Bet juk kas nors, gavęs tokią pat žinutę, galėjo į tai tiesiog neatkreipti dėmesio ir paspausti“, – absurdišką, o kartu ir pavojingą situaciją prisiminusi pasakoja Aušra.

Situacija atrodė natūrali

Pasak moters, jei ne šios klaidos ir įžūli bei nelogiška manipuliacija pandemijos situacija, ji gal net ir būtų paspaudusi ant nuorodos ir savo rankomis suvedusi bei sukčiams išsiuntusi prašomus duomenis. Mat kaip tik sutapo, kad prieš dvi savaites Aušra išties atsinaujino savo asmens tapatybės nustatymo internete programėlę „Smart-ID“.

„Tuomet pastebėjau, kad suformuota tik bazinė versija. Jei noriu pilnos, turiu atlikti papildomus veiksmus. Tačiau daugeliui prisijungimų ir bankininkystei man tuo metu užteko ir tiek, o laiko neturėjau, tai nusprendžiau, kad vėliau pasikeisiu nustatymus. Kai po dviejų savaičių gavau šią žinutę, akimirką, kol jos neperskaičiau, net pamaniau, kad tai priminimas. Nors ir nesu naivi vartotoja, juk galėjau tokioje situacijoje spontaniškai paspausti nurodą. Kiek toli ten būčiau nuėjusi pildydama, nežinau. Laimė, net nebandžiau“, – lyg tyčia sutapusiomis aplinkybėmis ir baisisi, ir stebisi šiaulietė.

Nutekinti duomenys – tai kaip raktai nuo seifo

Minėta identifikavimo programėlė leidžia jungtis prie įvairių paskyrų internete – pradedant registracija pas gydytoją, „Sodros“ ir VMI paskyromis, baigiant prieiga ir operacijomis finansinėse institucijose – draudimo, investavimo, banko. Kuo realiai tai galėjo baigtis Aušrai, teiraujamės jos naudojamo banko „Swedbank“ specialistų.

„Reali grėsmė ta, kad žmogus aktyvuoja jam atsiųstą nuorodą, suveda savo asmeninius prisijungimo duomenis ir atriša rankas sukčiams šeimininkauti jo sąskaitoje. Tai gali baigtis pinigų praradimu ir finansiniais nuostoliais“, – sako „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Juk prisijungimo duomenys virtualioje erdvėje – tai kaip raktas nuo uždarytų durų. Jais galima atrakinti įvairias savo paskyras, o banke tai – lyg raktas nuo seifo.

Sukčiai nuolat atakuoja gyventojus ir tam taiko įvairius būdus, juos keičia ir tobulina. Kadangi pagrindiniai jų įrankiai yra žmogaus baimė, grėsmė prarasti turtą ar artimuosius ir spaudimas veikti greitai, negalvojant, jie įžūliai išnaudoja net pandemijos situaciją, vartodami tokius kodinius paniką keliančius žodžius kaip „karantinas“, „zonos“, „būtina“.

„Pastarosiomis savaitėmis gyventojai gauna SMS žinučių su įvairaus pobūdžio turiniu, įskaitant ir šių dienų karantino ir pandemijos realijas. Tokiomis žinutėmis siekiama vieno tikslo – atkreipti gyventojų dėmesį į neva jų lėšų saugumui, asmeninėms „Smart-ID“ ar interneto bankininkystės paskyroms kilusį pavojų. Tam, kad pavojus būtų neutralizuotas, prašoma spausti aktyvią interneto nuorodą ir pateikti savo prisijungimo duomenis. Gyventojus perspėjame tokių nuorodų nespausti, neaktyvuoti ir jokiu būdu nepateikti savo „Smart-ID“, mokėjimo kortelių ar kitų asmeninių duomenų“, – įspėja S. Abraškevičius.

Būtinas padidintas atsargumas

„Swedbank“ saugumo specialistai primena, kad bankas niekuomet gyventojams neskambina, nesiunčia SMS žinučių ar el. laiškų ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos. Tokie duomenys pateikiami tik banko padalinyje arba pačiam vartotojui prisijungus prie savo paskyros.

Gavęs bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, žmogus turėtų jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų. Įtarimą ypač jam turėtų sukelti tai, jei jis pats tuo metu nevykdo jokios atsiskaitymo ar prisijungimo operacijos, nieko neperka, nepasirašinėja.

Populiarėjant elektroninio atsiskaitymo srautui, gyventojai raginami dar labiau saugoti savo prisijungimo priemones: kodus reikėtų įsiminti, o ne užsirašyti, jų niekada niekam nereikia pasakyti, o savo išmaniuosius įrenginius (telefonus, planšetes ir pan.) labai sveika būtų apsaugoti ekrano užraktu.

Praradus prisijungimo priemonę ar išmanųjį telefoną arba pastebėjus įtartinas operacijas savo banko sąskaitoje, reiktų nedelsiant pranešti apie tai savo bankui ir policijai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite