Angle down Atgal

Ekonomistai skeptiškai vertina opozicijos raginimus kovojant su infliacija dar padidinti valstybės išlaidas: nereikėtų populizmo

Seimo posėdžius boikotuojančiai opozicijai raginant valdančiuosius priimti papildomas „antiinfliacinėmis“ vadinamas priemones, ekonomistai siūlymus dar labiau didinti valstybės išlaidas vertina skeptiškai.

Opozicinių frakcijų parengtame pakete teikiami siūlymai dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo maisto produktams, šildymui, mažint akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) sulyginti su minimalia mėnesine alga (MMA), atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai.

Tačiau banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kelia klausimą, ar tokie biudžeto deficitą dar labiau didinantys siūlymai galimos recesijos kontekste gali būti laikomi tvariais. Jis pažymi, kad valstybės išlaidas šiuo laikotarpiu būtina planuoti itin atsargiai, o infliacijos pasekmes švelninančios priemonės turėtų būti orientuotos tik į pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

„Greitai gali tekti netgi į kitą pusę pradėti sukti raktą. Ieškoti, iš kur gauti papildomų pajamų. Sakyčiau, kad kol situacija Lietuvoje yra pakankamai nebloga, reikėtų tikrai labai atsargiai su tokiais pasiūlymais. Tam, kad nesukurtume krizės, kurios gal ir nebus, savo rankomis“, – Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis daugelį opozicijos siūlymų vertina kaip bandymus pasididinti populiarumą tarp rinkėjų, o ne gyvybiškai svarbių sprendimų paieškas. Jo vertinimu, dabartinės infliacijos tendencijos tam tikra prasme yra nulemtos gero gyvenimo, itin aukštos paklausos ir vartojimo galimybių, todėl tokios nemažų biudžeto išlaidų reikalaujančios iniciatyvos, kuriomis išdalinama dar daugiau pinigų, taip pat paskatintų tolesnį kainų augimą.

„Reikėtų vis tik neužsiimti labai dideliu populizmu ir sofizmu, bet pripažinti tai, kad Vyriausybė jau priėmė daugiau nei 2 mlrd. planą, kuris švelnina infliacijos pasekmes ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiais. Tai tie svarstymai neturėtų būti pertekliniai. Valstybės finansai nėra neišsemiami“, – tikino N. Mačiulis

Lengvatinį PVM būtiniausiems maisto produktams vertina nevienareikšmiškai

Vertindamas opozicijos siūlymą taikyti lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams „Swedbank“ ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tai yra plataus masto lengvata, itin mažinanti valstybės finansines galimybes. Todėl, jo požiūriu, siūlant šią priemonę politikai pirmiausiai turėtų numatyti alternatyvas, kuriomis būtų kompensuojamas sumažėjęs biudžeto surinkimas.

„Jeigu yra įvedama PVM lengvata maisto produktams, tai kažkur sumažėja galimybės, pavyzdžiui, mokėti didesnius atlyginimus mokytojams, medikams“, – pabrėžė N. Mačiulis.

Vis tik jis priduria, kad tai nėra pati blogiausia opozicijos siūloma antiinfliacinė priemonė, tačiau ją reikėtų svarstyti, kaip bendros mokesčių reformos dalį, o ne kaip laikiną lengvatą.

„Vienas iš argumentų už, kodėl PVM lengvata maisto produktams galėtų būti taikoma, yra tai, kad ji taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir kaimyninėse Lietuvos valstybėse. Tai kai kuriais laikotarpiais sukuria gyventojų polinkį apsipirkinėti kaimyninėse valstybėse‘, – svarstė ekonomistas.

Vis tik Ž. Mauricas PVM maistui sumažinimą vertina kaip priemonę, kuri galiausiai turi labai menką efektą galutiniam kainų lygiui, tačiau pareikalauja itin didelių biudžeto praradimų. Be to, jis pažymi, kad lengvatą nustatant tik būtiniausiems maisto produktams, veikiausiai būtų įsivelta į begalinius ginčus siekiant nustatyti tokių prekių sąrašą.

„Tokio sąrašo nesu matęs, kad būtų objektyvus. Vieniems būtiniausias yra vienas dalykas kitiems kitas. Čia dabar įsiveltų į nereikalingas diskusijas, o rezultatas būtų labai ribotas arba netgi priešingas tam, kurio yra siekiama“, – tvirtino jis.

Ž. Mauricas PVM lengvatą gamtinėms dujoms vadina netoliaregiška

Ne mažiau skeptiškai „Luminor“ ekonomistas įvertino ir jau Seime įregistruotą opozicinių frakcijų siūlymą numatyti nulinį PVM tarifą šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai. O lengvatinį 9 proc. PVM tarifą elektrai ir dujoms.

Ekspertas pabrėžia, kad tokios priemonės tiesiog apribojama galimybes realiai padidinti šalies tarptautinį konkurencingumą, mažinant darbo jėgos apmokestinimą. Jis atkreipia dėmesį, kad biudžeto deficitas šiemet jau siekia 4,9 proc. todėl lengvatinis PVM tarifas energetikos ištekliams tiesiog dar labiau sumažintų fiskalinę erdvę.

Be to, tokia opozicijos iniciatyva tiesiog prieštarauja valstybės siekiui apskritai mažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančių gamtinių išteklių.

„Lengvatų taikymas iškastiniam kurui yra ėjimas visiškai ne ta kryptimi. Toms pačioms gamtinėms dujoms mokestis tam ir yra skirtas, kad būtų padidinta kaina ir skatinamas vartojimo mažinimąas Tai mes viena ranka skatinsime gyventojus įsidiegti geoterminį šildymą ar siurblius, renovaciją, o kita ranka skatinsime iškastinio kuro naudojimą. Netoliaregiškas sprendimas“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Tačiau N. Mačiulis pažymi, kad jeigu PVM lengvata jau yra taikoma daliai vartotojų, tam tikrų rūšių šildymui, tuomet ją derėtų taikyti ir kitoms. Vis tik jis akcentuoja, kad tokio pobūdžio lengvatos turėtų būti taikomos tik itin trumpu laikotarpiu, kol visa Europa išgyvena energetikos krizę.

„Turbūt toks siūlymas pateisintinas tuo aspektu, kad dabar galiojanti diskriminacija yra keista, kai centriniu šildymu besinaudojantys gyventojai, net ir turėdami daug turto, dideles pajamas, jie gauna lengvatą. Tuo tarpu skurdžiau gyvenantys gyventojai, besišildantys geoterminiu šildymu, elektra ar dujomis, tokios lengvatos negauna“, – mano N. Mačiulis.

Raginimą atidėti elektros rinkos liberalizavimą ekonomistai vertina kaip populizmą

Tuo metu kitą opozicijos iniciatyvą, atidėti elektros rinkos liberalizmą iki 2024-2025, paliekant teisę turėti reguliuojamą visuomeninį tiekimą, „Swedbank“ ekonomistas vadina beprasme.

„Čia yra malkų skaldymas tuščioje vietoje. Ieškoma baubo ten, kur jo nėra. Tai, kokiu būdu yra perkama elektra rinkoje, visiškai neturi reikšmingos įtakos elektros energijos kainai. Gal tiesiog bandoma kaišioti pagalius į ratus tai reformai, bet visiems akivaizdu, kad ne dėl reformos, ne dėl nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo visoje Europoje vartotojams yra pabrangusi elektros energija“, – teigė jis.

Nors Ž. Mauricas sako dalinai sutinkantis su opozicinių frakcijų parlamentarais, kad jokio naujo tiekėjo nepasirinkę gyventojai galėjo tiesiog pasilikti „Ignitis“ paslaugas, tačiau bendrai šį siūlymą jis vadina populistiniu. Pasak jo, šia iniciatyva paprasčiausiai siekiama sukurti iliuziją, kad elektros kainos kyla būtent dėl rinkos liberalizacijos.

„Bandoma kažkiek naudotis tuo, kad žmonės nėra pakankamai pasidomėję, apie ką ta liberalizacija yra apskritai. Ta pardavėjo dedamoji yra labai nedidelė, tai yra nuo 0,6 iki 0,9 euro centų už kWh. Tai sudaro apie 3 proc. visos kainos. Tai yra labai nedidelė suma, bet dalis žmonių galvoja, kad elektros kaina kyla dėl liberalizacijos“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas.

Idėja mažinti akcizą kurui – kone blogiausias siūlymas

Dar skeptiškiau Ž. Mauricas atsiliepė apie siūlymą mažinti arba bent jau iki 2024 nedidinti kuro akcizų. Jis pažymi, kad šiuo metu degalų įperkamumo galimybės nepaisant augančių kainų praktiškai nesumažėjo. Pateiktais skaičiavimais šiuo metu už vieną vidutinį darbo užmokestį galima įpirkti apie 630 litrų benzino, o šis lygis netgi yra geresnis nei 2017-2018 metais, o lyginant su 2011-2014 m., krizės laikotarpiu kuro įperkamumas yra dvigubai didesnis.

Apskritai, „Luminor“ ekspertas įsitikinęs, kad kuro vartojimą skatinančių priemonių politikams reikėtų vengti.

„Reikėtų sumažinti paklausą tam, kad naftos kaina nukristų ir jai nukritus mes pasieksime du tikslus. Tai ir kaina bus mažesnė be mokesčių mažinimo ir Rusija gaus mažiau pajamų. Jeigu mes mažiname mokesčius, mes palaikome vartojimą. Tai reiškia, dar didesnė dalis pinigų realiai keliauja iš Europos Sąjungos. Nes ES ypatingai daug kuro importuoja, tai mes tiesiog privalome nemažinti šių mokesčių“, – tikino jis.

Kuro akcizų mažinimą vienu blogiausių opozicijos siūlymų vadina ir N. Mačiulis, taip pat akcentuojantis, kad tokia lengvata iš esmės tik skatina didesnį degalų naudojimą, neskatina ieškoti alternatyvų. Tokiu būdu sumažinamos Lietuvos pajamos ir padidinamos naftą išgaunančių šalių, tokių, kaip Rusija, biudžeto įplaukos.

Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad tokia prekė, kaip benzinas, apskritai nėra pirmo būtinumo prekė žemiausias pajamas gaunantiems žmonėms.

„Neturtingiausi gyventojai dažniausiai naudojasi viešuoju transportu. Tai turbūt geriau reikėtų svarstyti platesnį, įvairesnį viešojo transporto subsidijavimą, bet ne mažinti kuro kainas. Vis tik siekiamybė turėtų būti, kad gyventojai vartotų mažiau kuro. Tik tokiu būdu galima visoje Europoje sumažinti naftos kainas, perdirbimo maržas“, – pabrėžė ekonomistas.

Palankiausiai įvertino siūlymą didinti NPD

Kur kas pozityviau ekonomistai įvertino opozicijos siūlymą NPD sulyginti su minimalia mėnesine alga. Jeigu reikėtų pasirinkti bent vieną priemonę iš opozicijos antiinfliacinio paketo, būtent šią iniciatyvą N. Mačiulis vadina geriausia.

„Manau, kad ši priemonė būtų efektyviausia, teisingiausia ir mažiausiai iškraipytų rinką, sukurtų mažesnes paskatas pasislėpti šešėlyje, skaidrintų darbo rinką. Visą naudą pasiimtų mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai“, – sakė jis.

Palankiausiai apie NPD didinimą atsiliepė ir Ž. Mauricas. Vis tik ekonomistas išsakė abejones, ar dar vieno tokio pakėlimo reikėtų jau šiemet, todėl jis siūlo šią priemonę apsvarstyti pritaikyti nuo naujų metų.

„NPD didinimas yra vienintelis daugiau mažiau racionalus siūlymas. Tik aišku klausimas, ar tai reikėtų daryti čia ir dabar. Aš sakyčiau, kad visgi ne. Visgi gal reikėtų palaukti iki rudens ir pasižiūrėti, kokia tuo metu bus situacija“, – svarstė Ž. Mauricas.

Kai kuriais siūlymais opozicija „pergudravo“ save pačius

Galiausiai, opozicinių frakcijų parengtame antinfliaciniame pakete yra numatyta, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų ne po 6 mėnesių, kaip kad yra dabar, o po 12 mėnesių termino nuo sprendimo priėmimo Seime. Tačiau „Luminor“ ekonomistui iš karto kilo klausimas, ar tokia taisyklė turėtų galioti ir pačių opozicijos atstovų siūlymams dėl PVM, akcizų mažinimo ir NPD didinimo.

„Bet tai tada tai, ką jie siūlo, irgi įsigaliotų tik po 12 mėnesių...“, – išgirdus šį siūlymą sutriko Ž. Mauricas.

„Patys save pergudravo“, – juokėsi jis.

Tam tikrą kontradikciją opozicijos siūlymuose įžvelgė ir N. Mačiulis.

„Akivaizdžiai prasilenkiama su raginimais kažką skubėti greitai daryti ir tuo pačiu metu ilginamas terminas, kada įsigalioja tie mokesčių pakeitimai“, – sakė jis.

Apskritai, ekonomisto vertinimu, pats siūlymas, kad mokestiniai pakeitimai įsigaliotų po 12 mėnesių priėmus sprendimą, yra geras, kadangi jis leidžia prie pokyčių prisitaikyti verslui ir gyventojams. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šiuo ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu tokiai iniciatyvai tiesiog ne laikas.

„Tokioje aplinkoje, kurioje mes dabar esame, tai akivaizdu, kad kartais reikia reaguoti greičiau, nėra prabangos laukti nei pusmetį, nei metus“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

ELTA primena, kad birželio pradžioje dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi Seimo opozicija parengė rezoliuciją. Parlamento mažuma reikalauja besibaigiančioje pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui, tarp kurių yra PVM maistui ir akcizų kurui mažinimas.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite