Angle down Atgal

Efektyvi dieta prasideda nuo sąmoningumo: dietistė pataria, kaip numesti svorio nealinant savęs

Kas trečias lietuvis įvairiais gyvenimo periodais yra išbandęs bent vieną dietą ar specialią mitybą. Visgi dieta visuomenėje dažnai suprantama klaidingai – kaip griežtas tam tikrų produktų ribojimas, badavimas, kalorijų deficito sukūrimas tam, kad atsikratytume nereikalingo svorio. Net 70 proc. iš dietos besilaikiusių gyventojų teigia siekę numesti svorio, parodė elektroninės parduotuvės „Barbora“ inicijuotas tyrimas. Dietistė Vaida Kurpienė primena, kad dieta turėtų padėti suformuoti ir laikytis sveikos mitybos principų ir taip pagerinti savijautą.

Pasak V. Kurpienės, tam, kad dietos sustiprintų organizmą, padėtų išsiugdyti naudingus mitybos įpročius ir ilgam atsikratyti papildomų kilogramų, svarbu atkreipti dėmesį į keletą taisyklių.

Kraštutinumai – žalingi sveikatai

Anot dietistės, prasidėjus šiltajam sezonui, žmonės pradeda skirti daugiau dėmesio savo išvaizdai ir svarstyti, iš kur atsirado keletas papildomų kilogramų. V. Kurpienė tai paaiškina paprastai: šaltuoju sezonu esame mažiau fiziškai aktyvūs, linkę save labiau palepinti riebiais ar saldžiais patiekalais, o pastaraisiais metais prie svorio augimo prisideda ir patiriamas didesnis stresas, iššaukiantis emocinį valgymą.

„Artėjant atviresnių drabužių sezonui, žmonės puola laikytis griežtų dietų, badauti ir ima itin intensyviai sportuoti. Čia labai svarbus sąmoningumas – nereikia imtis kraštutinumų. Tokios drastiškos priemonės ne tik žalingos sveikatai, bet ir neatneša ilgalaikių rezultatų. Greitai numesti kilogramai gali sugrįžti su kaupu. Maistu reikia mėgautis, nes tada mažiau jo ir suvalgome. Kai sąmoningai mažiau suvalgome, tada nebesakome sau „negalima“, o sakome „man užtenka“. Šioje vietoje svarbiausias ne savęs ribojimas, o rūpinimasis savo sveikata ir savęs pajautimas – išvengiame varginančios kovos su savimi“, – pasakoja dietistė.

Pakeiskite kasdienius įpročius

Nors dauguma apklaustųjų dietų laikosi svoriui numesti, kas antras siekia ir pradėti sveikiau maitintis bei pagerinti savijautą.

„Pandemija iš tiesų paskatino mus labiau rūpintis savo sveikata ir savijauta. Tą rodo ir gyventojų pirkinių krepšeliai. Juose dominuoja šviežios daržovės ir vaisiai, šviežia paukštiena, pieno produktai. Tiesa, pandemijos pradžioje stebėjome išaugusius įvairių saldumynų, užkandžių pardavimus, kas galbūt vėliau ir paskatino dalį gyventojų griebtis dietų svoriui sureguliuoti”, – svarsto „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Trečdalis besilaikančiųjų dietų jomis stengiasi išspręsti įsisenėjusias sveikatos problemas. Nedidelė dalis gyventojų dietų laikosi dėl mados ar norėdami taip palaikyti savo artimuosius.

Dietistė V. Kurpienė pabrėžia, kad norint atsikratyti papildomų kilogramų sveikai ir sąmoningai, reikia užduoti sau keletą esminių klausimų:

  • Ar šiuo metu tikrai esu alkanas?
  • Jei nesu alkanas ar tai yra taip skanu, kad verta valgyti, nepaisant pasekmių?
  • Ar džiaugsiuosi padarytu sprendimu (maisto pasirinkimu ir kiekiu) kitą dieną? 

Anot V. Kurpienės, siekiant padailinti kūno linijas ilgam ir nepadaryti žalos organizmui, reikėtų pamiršti įmantrias ir alinančias dietas. Atsikratyti papildomų kilogramų ir palaikyti gerą savijautą galima į kasdienę rutiną įvedus kelis įpročius:

  • Planuoti, ką ir kur valgysite bent 3 dienoms į priekį;
  • Vesti mitybos dienoraštį, kur fiksuojate kiekvieną kąsnį;
  • Rinktis vertingą, daug baltymų, skaidulų, mineralų ir vitaminų turintį maistą;
  • Vengti pusfabrikačių, saldintų pieno produktų, jogurtų, bandelių – čia net mažuose kiekiuose gali slėptis daug kalorijų bei medžiagų, skatinančių apetitą;
  • Gaminant pasistengti apsieiti be papildomų riebalų, kuo mažiau apdoroti augalinius produktus;
  • Valgyti pusryčius. Įrodyta, kad tie, kurie valgo vertingus pusryčius, mažiau užkandžiauja, mažiau nori saldaus maisto antroje dienos pusėje;
  • Jei labai norisi saldumynų, pirmiausia išsimiegoti, o tada kuo mažiau jų valgyti;
  • Valgyti tik prie stalo – ramiai, neskubant, mėgaujantis, ilgai kramtant;
  • Vakarienę valgyti ne per vėlai – likus maždaug 3 valandoms iki miego;
  • Gerti pakankamai vandens visos dienos metu – jis būtinas energijai ir gerai savijautai palaikyti;
  • Per įvairias šventes atsiminti sąmoningumą ir saiką bei daugiausia dėmesio skirti ne maistui, o bendravimui.

Kai kurios dietos gali būti ir žalingos

Tarp apklausos rezultatų atsispindėjo ir tai, kokių dietų lietuviai laikosi dažniausiai. Daugiausiai – 41 proc. apklaustųjų – nurodė išbandę ar dabar besilaikantys protarpinio badavimo. Tai dieta, kuomet išskiriamas laiko tarpas, kada negalima vartoti maisto.

Dar viena populiari dieta, atsispindėjusi apklausoje – Keto dieta. Anot V. Kurpienės, nors pastaroji dieta smarkiai sumažina kūno svorį, galimų vartoti maisto produktų skalė yra gana siaura. Laikantis šios dietos svarbu valgyti daug riebalų turinčio maisto bei nekrakmolingas daržoves. Visgi pabosta valgyti tuos pačius produktus, tad dieta greitai nutraukiama ir kilogramai grįžta su kaupu.

„Keto dieta gali būti ir žalinga. Neretai dėl šios dietos gali atsirasti skaidulų, taip pat kasdien reikalingų mineralų trūkumas, įvairūs žarnyno mikrofloros pakitimai ar net moteriškų hormonų balanso sutrikimai. Ši dieta gali būti rekomenduota sergantiems epilepsija, kitais atvejais geriau rinktis kitokį mitybos būdą, nes be drastiškų pokyčių galima pasiekti tuos pačius Keto žadamus stebuklus, tik be žalos ir ilgam laikui“, – teigia dietistė.

V. Kurpienė priduria, kad kiekvienas žmogus turi atrasti sau patogų, naudingą ir lengvą būdą atsikratyti papildomų kilogramų bei gyventi sveikiau, tačiau labai svarbu išlaikyti sveiką protą ir klausyti savo organizmo. Anot jos, vertėtų dėmesį skirti ne dietoms, o sveikai ir subalansuotai mitybai, pagrįstai sąmoningumu ir noru gyventi sveikiau.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite