Angle down Atgal

Dinozaurus nušlavęs asteroidas į Žemę rėžėsi „pražūtingiausiu įmanomu“ kampu

Jau anksčiau mokslininkai nustatė, kad maždaug prieš 66 mln. metų asteroidas, kurio skersmuo buvo apie du kartus didesnis nei Paryžiaus, įsirėžė į Žemę, nušlavė visus sausumoje gyvenusius dinozaurus ir sunaikino 75 proc. gyvybės mūsų planetoje.

Vis tik iki šiol nebuvo aišku, ar smūgis buvo statmenas, ar nuožulnus. Pastarojo griaunamoji galia galėjo būti didesnė

Tuo tarpu antradienį žurnale „Nature Communications“ paskelbtoje studijoje sakoma, kad stambus kosminis kūnas smogė „pražūtingiausiu įmanomu“ – 60 laipsnių – kampu.

Per šį kataklizmą į aukštuosius atmosferos sluoksnius buvo išmestas didelis kiekis dulkių ir dujų, radikaliai pakeitusių planetos klimatą, todėl visi dinozaurai, įskaitant tiranozaurus buvo pasmerkti pražūčiai.

Išanalizavę pietų Meksikoje esančias 200 km skersmens Čiksulubo meteoritinio kraterio liekanas, mokslininkai patikrino kelis scenarijus, naudodami kompiuterinius modelius.

Studijos pagrindinis autorius Garethas Collinsas (Garetas Kolisas), dirbantis Londone įsikūrusiame Imperijos koledže, ir jo kolegos iš Freiburgo universiteto ir Teksaso universiteto Ostine, išnagrinėjo keturis galimus smūgio kampus – 90, 60, 45 ir 30 laipsnių – esant dvejopam asteroido greičiui prieš pat susidūrimą – 12 ir 20 kilometrų per sekundę.

Scenarijus, kai asteroidas įsirėžia į žemę 60 laipsnių kampu, geriausiai atitiko faktinius kraterio parametrus.

„Šešiasdešimties laipsnių kampas yra pražūtingesnis, nes tuomet išmetamas didesnis medžiagos kiekis, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Collinsas. - Čiksulubo smūgis sukėlė masinį rūšių išnykimą, nes jis iš kraterio išmetė milžiniškus kiekius dulkių ir dujų – pakankamai greitai, kad [ši medžiaga] pasklistų aplink visą Žemės rutulį.“

Jeigu asteroidas būtų trenkęsis statmenai arba lėkštesniu kampu, į atmosferą būtų išmeta gerokai mažiau medžiagos, pridūrė ekspertas.

Didelis kiekis sieros mažyčių dalelių pavidalu ilgai išliko pakibęs ore, užstodamas saulės šviesą, todėl klimatas atvėso keliais Celsijaus laipsniais.

Nauji duomenys

Atmosfera prisipildė dūmų, pelenų ir smūgio išmetalų, todėl ilgainiui žuvo dauguma augalų ir išnyko apie 75 proc. rūšių.

Manoma, kad Čiksulubo kraterį išmušęs smūgis sukėlė galingą žemės drebėjimą, kurio seisminės bangos vos per 13 minučių pasiekė Tanisą – dabartinį fosilijų telkinį Šiaurės Dakotoje, maždaug už 3 000 km nuo katastrofos epicentro. Šioje vietovėje buvo rasta neabejotinų niokojamo asteroido smūgio įrodymų.

Seisminis smūgis sukėlė vandens ir nuolaužų bangą tuometės vadinamosios Vakarų vidaus jūros vienoje iš įlankų.

Iki šiol mokslininkai turėjo galimybę tyrinėti tik smūgio ankstyvąsias stadijas.

Tyrėjai išanalizavo geologinius duomenis, surinktus per vienus neseniai atliktus kasinėjimus, kad geriau suprastų, kaip kataklizmas vystėsi.

Jie greitai suvokė, kad asteroidas prie Žemės artėjo ne iš pietryčių, kaip ilgai buvo manyta.

„Mūsų darbas paneigia šią hipotezę, – aiškino G. Collins. – Kraterio centrinė iškiluma šiek tiek pakrypusi į pietvakarius, ir smūgio skaitmeninės imitacijos tai atkartoja.“

Šios išvados gali padėti geriau suprasti bendrą kraterių formavimosi procesą.

Pavyzdžiui, trimačiai modeliai leidžia manyti, kad dalis uolienų „sukrito atgal“ ir iš dalies užpildė smūgio paliktą kraterį. Tyrėjų nuomone, visas šis įvykis truko kelias minutes.

Mokslininkai tebesiaiškina, kaip asteroido smūgis galėjo sukelti masinį rūšių išmirimą ir kodėl vienos rūšys atsilaikė, o kitos – ne.

„Čiksulubo smūgis dinozaurams buvo labai bloga diena“, – pažymėjo G. Collinsas. Pasak jo, naujausi tyrimai rodo, kad poveikis buvo „dar blogesnis“, nei anksčiau manyta.

„Taigi, dar nuostabiau, kad gyvybė išliko ir taip sparčiai atsigavo“, – pridūrė tyrėjas.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite