Angle down Atgal

Buriuotojai ir Neringa sutarė – sieks tapti žaliąja savivaldybe

Penktadienį Nidoje Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Neringos savivaldybė pasirašė reikšmingą įsipareigojimą – bendromis pastangomis sieks, kad iki 2030 metų Neringa taptų žaliąja savivaldybe, kurioje būtų pasiektas nulinis anglies dioksido (CO2) išmetimas į aplinką.

Šis įsipareigojimas papildys šiemet tarp buriuotojų ir Neringos savivaldybės pasirašytą ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį bei jau 2019 metais pasirašytą tvarumo memorandumą, kuris su iniciatyva „NE plastiko bangai“ ėmėsi mažinti vienkartinio plastiko vartojimą Neringoje, o vėliau ir visoje Lietuvoje.

Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, bus siekiama, kad į jį įsitrauktų ir verslas, bus finansuojami susisiekimo sistemos optimizavimo, saulės elektrinių įrengimo, pastatų šiltinimo, miškų sodinimo, bendruomenės ekologinio švietimo ir kiti tvarumo projektai bei veiksmai.

Šiandien pasirašome ketinimų protokolą, pirmoje rugpjūčio mėnesio taryboje pasirašysime ir patvirtinsime bendradarbiavimo sutarties papildymą bei aptarsime strateginį planą, kada kas turėtų būti įgyvendinta. Tikimės, kad 2030 metais, „Kuršių marių regatos“ metu, jau visa energija Neringoje bus paremta tik vėju ir saule. Ačiū buriuotojams, kurie mus vis paskatina aktyviai judėti tvarumo linkme“,- susitikimo metu teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Šį susitarimą inspiravo šiųmetinės 54-osios „Kuršių marių regatos“ tvarumo programa „Gero vėjo be CO2“, kurios metu regatos organizatoriai, dalyviai bei partneriai ėmėsi aktyvių veiksmų, kad regatos metu į aplinką patektų kiek įmanoma mažiau CO2.

Remiantis specialia Jungtinių tautų ir „The Ocean Race“ metodologija, regatos metu yra skaičiuojama organizatorių bei komandų sukeliama įtaka klimatui, vertinant į varžybas nuvažiuotus kilometrus, nakvynes viešbučiuose, laivuose sunaudotą kurą, kranto renginiuose sunaudotą elektrą. Buriuotojai įsipareigojo apskaičiuota įtaka kompensuoti remiant anglies dioksido atstatymo projektus – sodinant medžius arba diegiant saulės elektrines.

Pagal dabartinius duomenis, šių metų regatos metu į aplinką buvo išmesta 17953 kg CO2. Jis susidarė pagal specialias skaičiavimo formules įvertinus 113 regatos dalyvių ir organizatorių automobilių, 48150 nuvažiuotus kilometrus, 637 naktis viešbučiuose, 195 litrų kuro teisėjų kateriams, bei 1486 kwh suvartotos elektros. 7000 kg šio kiekio bus kompensuojamas įrengiant 2kw galingumo saulės baterijas, o likęs kiekis – Neringoje sodinant medžius. Tą planuojama padaryti kitų metų kovą, Lietuvos buriuotojų sąjungos kasmetinio suvažiavimo metu.

„Mes taip pat labai džiaugiamės bendradarbiavimu su Neringos savivaldybe. Prieš tris metus atėjome čia su iniciatyva „NE plastiko bangai“, kuri ilgainiui nusirito per visą Lietuvą ir įtraukė daugybę žmonių, įmonių bei organizacijų. Šiemet atsižvelgdami į Jungtinių Tautų siekį mažinti į aplinką patenkančio CO2 kiekius, siekėme parodyti, kad šiuos dalykus galime padėti keisti pradėdami nuo savęs, savo kasdienių veiksmų. Pasiūlėme savivaldybei, kad regatos metu į aplinką išmestas CO2 kiekis būtų kompensuojamas pastatant saulės elektrines, kurios leistų apšviesti visą uostelį naudojant vien saulės energiją. Ši idėja savivaldybėje buvo sutikta labai palankiai, o po ilgesnės diskusijos tai išaugo iki tikslo Neringai tapti žaliąja savivaldybe iki 2030-ųjų metų“,- apie išplečiamą tvarumo susitarimą teigė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.

Rodydami pavyzdį kitoms bendruomenėms ir verslo atstovams, buriuotojai pirmieji įsipareigojo ir imtis aktyvių veiksmų, kad Neringa žengtų žaliosios savivaldybės statuso link. Pirmasis jų tikslas – pastatyti Nidoje tiek saulės baterijų, kad šios pilnai padengtų energiją, kuri reikalinga Nidos uostelio infrastruktūrai aprūpinti. Tai reiškia, kad buriuotojų reikmėms naudojama energija būtų imama iš atsinaujinančio – saulės energijos – šaltinio ir buriavimas būtų tvarus ne tik ant vandens, bet ir krante.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite