Angle down Atgal

B. Sabatauskaitė: nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje ginantis įstatymas turi apimti lyties aspektą

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina Seimo narius atsižvelgti į tai, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys. Ji siūlo į naują įstatymo redakciją įtraukti lyties aspektą. Tai, pasak kontrolierės, leistų planuoti tikslines prevencijos bei pagalbos priemones ir moterims, ir vyrams, reaguoti į smurtą atpažįstant pasikartojančius motyvus.

Šiuo metu Seime kaip tik svarstoma nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Projekte pirmą kartą nuo įstatymo įsigaliojimo į smurto apibrėžimą įtraukiamas smurtas lyties pagrindu. Kontrolierė sveikina tokią iniciatyvą ir ragina šio papildymo iš įstatymo projekto neišbraukti.

Netylant karštoms diskusijoms apie šio patobulinimo būtinybę, lygių galimybių kontrolierė nori atkreipti Seimo narių ir visuomenės dėmesį, kad būtent moterys yra pati pažeidžiamiausia grupė, neproporcingai dažniau kenčianti nuo smurto artimoje aplinkoje. Smurtą lyties pagrindu patiria ir vyrai, tačiau absoliuti dauguma nukentėjusiųjų yra moterys ir mergaitės. Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys stereotipai, normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Aiškiai neįvardydami šio skirtumo, negalime tikėtis ir apčiuopiamų rezultatų prevencijos ir pagalbos teikimo srityse.

Be to, lyties aspektas nėra naujas, kaip bando teikti kai kurie parlamentarai ar visuomenės grupės. 1979 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims dar tada įpareigojo valstybes siekti pakeisti socialinius ir kultūrinius vyrų ir moterų elgesio modelius, kad išnyktų prietarai, papročiai ir visokia kitokia praktika, pagrįsta vienos lyties nevisavertiškumo ar pranašumo idėja arba stereotipišku vyrų ir moterų vaidmeniu. Komitetas, atsakingas už šios konvencijos priežiūrą, savo rekomendacijose 1989 m. ir 1992m. atitinkamai išskiria smurto prieš moteris ir smurto lyties pagrindu sąvokas.

B. Sabatauskaitės teigimu, smurto artimoje aplinkoje problema jau daugybę metų yra pandeminio lygio. Policijos duomenimis, 2020 m. užregistruoti 58 533 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 77 proc. nukentėjusiųjų buvo moterys, o 88 proc. įtariamųjų (kaltinamųjų) – vyrai. Panašios tendencijos išlieka jau daugybę metų. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai 2020 m. papildomai užregistravo 16 672 smurto atvejų. Jų duomenimis, 81 proc. visų nukentėjusiųjų buvo moterys, 89 proc. smurtavusiųjų – vyrai. 96 proc. smurtą patyrusių moterų ir 59 proc. vyrų artimoje aplinkoje nukentėjo nuo vyrų.   

„Dešimt metų turėdami lyčiai neutralų įstatymą matome, kad apčiuopiamų smurto artimoje aplinkoje įveikimo rezultatų neturime. Tik pripažindami, jog lyčių nuostatos akivaizdžiai vis dar pateisina smurtą ir nuo jų skirtingose gyvenimo srityse akivaizdžiai nukenčia tiek moterys, tiek vyrai, galime siekti pokyčių ir mažinti šios problemos ir kitų lyčių nelygybės sukeltų problemų mastą. Moterys bei vyrai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia nevienodai ir šią disproporciją lemia būtent nelygiavertis, žeminantis požiūris į moteris“, – sako lygių galimybių kontrolierė.

B. Sabatauskaitės teigimu, taip pat būtina įtraukti lyčių nelygybės ir smurto lyties pagrindu temas į pagalbą teikiančių specialistų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą. Lygių galimybių kontrolierė teigia, kad Seimas nebegali trypčioti vietoje ir baimintis terminų, kurie paminėti Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijoje). Tuo labiau kad smurto lyties pagrindu sąvoka, siūloma Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte buvo Seimo komitetų svarstymo metu pasiūlyta tokia, kuri tiktų Lietuvai.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite