Nuotraukos Danutės Kiltinavičienės, Donato Merkio, Vilijos Visockienės
Angle down Atgal

Atidaryta Antazavės dvaro biblioteka

Birželio 17 dieną oficialiai atidarytas visiškai atnaujintas Antazavės dvaras.

Prie Zalvės ežero pastatyti neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai kadaise priklausė garsiajai Pliaterių giminei. Mūrinis dvaro pastatas iškilo XVIII a. pabaigoje grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu pagal architekto Antano Naglovskio projektą. Teatralizuotoje atidarymo programoje, skambant varpams, įjojo pati Emilija Pliaterytė (žirgų trenerė Laura Nastajūtė). Ant laiptų ji iškilmingai perskaitė Emilijos Pliaterytės Antazavės dvare 1831 m. kovo 25 d. pasirašytą pareiškimą, kuriame ši pranešė apie sprendimą prisidėti prie sukilėlių.

Naujai atidarytas dvaras pritaikytas įvairioms kultūrinėms reikmėms – veikia muziejus, skirtas Emilijai Pliaterytei, įrengtos koncertų ir konferencijų salės, menininkų rezidencija, parodų erdvės, amatų centras.

Dvaro pirmame aukšte įkurta Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Antazavės dvaro biblioteka, kurioje talpinamas specializuotas literatūros fondas: meno albumai apie dvarus, literatūra apie dvarų kultūrą, maistą, architektūrą. Atskirą dalį sudaro kraštotyros literatūra apie Emiliją Pliaterytę ir Antazavės dvaro istoriją.

Dvaro atidaryme dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė, Kraslavos (Latvija) viešosios bibliotekos direktorė Valentina Magidas su kolegomis bibliotekininkėmis.

Atidarant dvaro biblioteką sveikinimo žodį tarė bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, trumpai apžvelgusi naujai atidaromos bibliotekos literatūros fondą.

Svečiams buvo pristatyta 300-400 metų senumo knygų kolekcija, siejama su Pliaterių dvarų bibliotekomis, kurią mielai paskolino Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Kolekcijoje XVII – XVIII a. istoriografiniai, teologiniai, gamtos mokslų veikalai, grožinė literatūra (prof. M. K. Sarbievijaus, vieno žymiausių Lietuvos baroko poetų, Vilniaus akademijos profesoriaus Lyrikos knyga, 1634), unikalūs lituanikos veikalai, siejami su LDK, išleisti Šveicarijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje.

Knygos iš šios kolekcijos priklausė Vrublevskių bibliotekos fundatoriui Tadui Stanislovui Vrublevskiui (1858–1925), kuris 1907 m. iš grafo Henriko de Broel-Platerio (1868 – po 1926 m.) Pustinios dvaro, buvusio netoli Kraslavos miestelio tuometinėje Vitebsko gubernijoje, nupirko vertingų knygų kolekciją.

Pustinios dvaro biblioteką puoselėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) vyriausiasis raštininkas ir Trakų pilies valdytojas Konstantinas Liudvikas de Broel-Plateris (1722–1778). Netoliese esančiame Kraslavos dvare jis turėjo apie 3 000 knygų rinkinį. Jo sūnus Kazimieras Konstantinas (1748–1807), taip pat Trakų pilies valdytojas, LDK vicekancleris iš tėvo paveldėjo Pustinios dvarą ir praturtino biblioteką iš Daugėliškio (dab. Ignalinos raj.) dvaro perkėlęs 15 000 tomų biblioteką į Kraslavos dvarą.

Už bendradarbiavimą dėkojame Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite