Angle down Atgal

A. Anušauskas: „Prielaidų skelbti nepaprastąją padėtį nėra“

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių.

Anot ministro, tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikina, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.

„Nenorėčiau spekuliuoti šia tema apskritai, todėl kad prielaidų nepaprastosios padėties įvedimui kol kas nėra ir jeigu jos būtų, būtų visai kita kalba, visai kitas svarstymas (...). Aš manau, kad mes to galime išvengti, tiesiog reikia sutarti, kad būtinus veiksmus, kuriuos Vyriausybės įgaliotos institucijos turi padaryti, jos turi padaryti, su gyventojais vis tiek reikės sutarti bet kokiu atveju. Kokiomis sąlygoms – kitas dalykas“, – BNS antradienį teigė A. Anušauskas.

Pasak jo, norint įvesti nepaprastąją padėti turi būti „grėsmė konstitucinei santvarkai“, t.y. jei tarnybos nebesusitvarkytų su savo užduotimis.

Anot A. Anušausko, neseniai atlikti teisės aktų pakeitimai suteikė nemažai įgaliojimų tarnyboms ir kariuomenei jau dabar paskelbtos ekstremalios situacijos metu, o kariuomenė „teikia didelę paramą“ Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių institucijų pareigūnams.

„Bet įvedus nepaprastąją padėtį, nelabai kas pasikeičia. Nežinau, iš kur tos iliuzijos atėjusios. Jei būna ginkluotas užpuolimas ir karinės teritorijos skelbiamos, tada tiktai keičiasi situacija. Bet tai yra praktiškai karo padėtis, o karo padėtis yra kai būna karinis užpuolimas ar didesnio masto nekarinis, bet ginkluotas išpuolis“, – tvirtino ministras.

Anot jo, įvedus nepaprastąją padėtį, konkrečiose teritorijose galėtų būti apribojamos „piliečių teisės ir galimybės“.

„Pabrėžiu, piliečių. Tai ar mes to norime, jei, manau, galima surasti sutarimą, kad vis dėlto valdžia vykdytų savo funkcijas ir šitas rizikas lokalizuotų? Manau, nepaprastosios padėties jokiais pavidalais nereikia, nes ji nepadėtų kaip nors kitaip valdyti situacijos“, – sakė jis. 

A. Anušauskas sako, kad su kariuomenės vadu sutarta, jog siekiant išsklaidyti visuomenės baimes, „jei reikia, kariuomenė prisidės prie stovyklų apsaugos, patruliavimo ir blokavimo, kad gyventojai jaustųsi saugūs“. Tikimasi, kad kariuomenės parama leistų atlaisvinti ir dalį pasieniečių.

Ministras akcentavo, kad esminiai tikslai šiuo metu yra perkelti migrantus iš pasienio užkardų ir atlaisvinti šias patalpas plūstant naujiems užsieniečių srautams ir sustiprinti sienos saugumą.

Pasak jo, nepaprastosios padėties įvedimas, be kita ko, paaštrintų situaciją ir artėjančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ kontekste. 

Apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį antradienį užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Seimo opozicijos lyderis „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis.

Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

S. Skvernelis teigia, kad šis režimas gali būti įvestas tam tikrose šalies vietovėse dėl migrantų krizės, bet tam reikia visų politinių jėgų sutarimo ir darbo su visuomene.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gi būti įvedama komendanto valanda.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite