Angle down Atgal

2021-ųjų gastronominės ir mitybos tendencijos

Turbūt niekas nepaneigs, kad praėjusieji metai buvo išskirtiniai visiems - jie tikrai atnešė naujų vėjų ir į mūsų virtuves. O kas gi mūsų laukia ateityje - kaip, su kuo ir ką gaminsime ir valgysime 2021-aisiais? Štai keletas ryškiausių tendencijų:

Nostalgija ir comfort food”

Jau praėjusiais metais pastebėta ir neabejotinai pandemijos ir karantino nulemta tendencija - žmonės ilgisi vadinamojo „comfort food” - maisto, kuris asocijuojasi su saugumu, namų jaukumu, vaikyste, veikia raminamai. Norisi daugiau saldumynų ir apskritai angliavandenių, norisi save palepinti, pavalgyti „kaip pas mamą”. Kažkam tas „jaukusis” maistas gali būti bulvių košė, kažkam - bandelės su džemu, kitiems - bulvių plokštainis ar tokia mišrainė, kokią gamino mama. Turėdami daugiau laiko ir gamindami namuose, žmonės prisimena tėvų ar senelių receptus, o kavinės ir restoranai, gaminantys maistą išsinešimui, nerizikuoja siūlyti naujovių ir pasikliauja išbandytais klasikiniais receptais - tai dar viena priežastis, kodėl „seni geri” patiekalai klesti, ir, tikėtina, klestės dar kurį laiką.

Ypatingi restoranai ypatinga proga

Kai restoranai pagaliau atsidarys, vakarienė ne namuose atrodys kaip tikrai ypatinga pramoga, ir šios srities žinovai prognozuoja, kad vis daugiau restoranų orientuosis ne tik į maistą, bet ir bendrą nekasdienės patirties kūrimą. Bus siekiama pabrėžti, kad lankytojai mėgaujasi tikrai unikalia galimybe, sukurti ypatingą nuotaiką, palepinti klientus ir suteikti jiems nepamirštamų įspūdžių. Maistą galima užsisakyti į namus, todėl restoranai suks galvą, ką daryti, kad žmonės išeitų iš namų ir norėtų valgyti būtent vienoje, o ne kitoje maitinimo įstaigoje. Laukite staigmenų...

Augalinis maistas

Nenauja tendencija, kuri išliks aktuali ir šiais metais. Augalinės mitybos populiarėjimą lemia keli veiksniai - pandemijos paskatintas susidomėjimas sveikata, sąmoningu vartojimu, gyvulių ūkių poveikiu aplinkai ir žmogaus sveikatai, naujos technologijos, leidžiančios sukurti vis skanesnių ir maistingesnių mėsos pakaitalų bei tiek profesionalių šefų, tiek mėgėjų smalsumas ir noras eksperimentuoti. Augaliniu pagrindu pagamintų mėsos imitacijų jau matėme (kas dar neragavo veganiško „burgerio”?), o šiais metais, kaip prognozuojama, horizonte turėtų pasirodyti naujas žaidėjas - veganiška žuvis. Nekantraujame paragauti!

Pusryčiai

Dar vienas karantino „palikimas” - ėmę dirbti iš namų žmonės turi daugiau laiko rytais, todėl  jiems nebereikia skubėti pro duris pagriebus užkąsti kas papuolė arba visai nepusryčiavus. Lėtesni rytai reiškia ilgesnius, sudėtingesnius pusryčius - socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose gausu akį traukiančių įmantrių sumuštinių, lietinių, įdomių košių ir išradingai pagardintų dribsnių ar kiaušinienių nuotraukų ir receptų. Ką gi - mitybos specialistai sako, kad pusryčius valgyti sveika, taigi šią tendencija turėtų džiuginti sveikos mitybos propaguotojus.

Ekologiškos maisto pakuotės

Kai vis daugiau maisto perkama išsinešimui arba pristatoma į namus, reikia ir daugiau pakuočių. Apie plastiko žalą kalbama jau seniai, o technologijos nestovi vietoje, todėl dabar tiems, kas ieško ekologiškų pakuočių ir indų atsiveria kaip niekad platus pasirinkimas. Kavinės ir restoranai šį argumentą pasitelkia ir rinkodarai: „mūsų pakuotės neteršia gamtos”, „ekologiškas” „perdirbamas”, „savaime suyrantis” - frazės, kurias matysime ir girdėsime vis dažniau.

Greitas aptarnavimas ir maistas išsinešimui

Už šią tendenciją ir vėl galime padėkoti pandemijai. Maitinimo įstaigos ieško būdų, kaip pasiekti klientus, negalinčius šiuo metu aplankyti mylimų restoranų. Anksčiau tiekę maistą tik valgymui restorane, šiuo metu daugybė maitinimo įstaigų gamina maistą išsinešti, arba bendradarbiaudamos su partneriais, išveža maistą į klientų namus, ar biurus. Restoranams vėl atvėrus duris po karantino bus siūloma visiška ar dalinė savitarna, maistas išsinešimui, staliukai lauke, mobilūs restoranėliai ir maisto vagonėliai strategiškai patogiose vietose, pavyzdžiui, parkuose, kur žmonės gali rengti piknikus - bus daroma viskas, kad valgyti būtų saugiau, greičiau ir paprasčiau.

Avinžirniai

Turbūt ir vėl galėtume padėkoti augalinio maisto populiarintojams - ankštinės daržovės išgyvena renesansą. Įtakos turi ir globalizacija bei naujų skonių ieškantys smalsuoliai - humusas ir falafeliai jau seniai nebėra tik Artimųjų Rytų patiekalai, jų ragavo ir juos pamėgo daugybė žmonių. Bet, pasirodo, iš avinžirnių galima pagaminti daug daugiau dalykų - tuo įsitikina vis daugiau eksperimentatorių. Iš avinžirnių miltų gaminami makaronai, su šiais miltais kepami blynai, keksai, apkepai, su šia ankštine daržove ruošiami ir troškiniai, ir salotos, ir sriubos… Avinžirniai tinka net desertams - saldiems blyneliams ir pyragams! Kulinarai atranda ir akvafabą - skystį, liekantį išvirus avinžirnius (tinka ir nuo konservuotų avinžirnių nupiltas skystis) - pasirodo, juo galima skaninti įvairius patiekalus, o veganams jis pakeičia pieną ar kiaušinius - išradingiausieji net įsigudrina gaminti akvafabos morengus ir panakotą. Atrodo, artimiausiu metu avinžirnių laukia tikras aukso amžius.

Postbiotikai

Kas yra probiotikai, jau žinome - jie yra probiotinių bakterijų “maistas” ir yra būtini optimaliai žarnyno funkcijai. Netrukus vis dažniau girdėsime ir apie postbiotikus - fermentacijos proceso metabolitus (kitaip tariant, galutinius produktus), kurie žarnyne susidaro probiotikų vykdomos fermentacijos dėka. Šiuo metu tiriamos postbiotikų priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės, manoma, kad jie taip pat gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir pagerinti žarnyno atsparumą.

Postbiotikų galima rasti kai kuriuose maisto produktuose, kuriuose yra ir probiotikų, pavyzdžiui, kefyre, raugintuose kopūstuose ir kimči daržovėse. Kadangi postbiotikai nėra gyvi, juos galima naudoti daug įvairiau nei gyvus probiotikus. 2021 metais greičiausiai jau atsiras maisto papildų su postbiotikais.

@meniu.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite