Apsisprendimas. Šiaulių inteligentija apsisprendė sugalvoti, kaip Zubovų rūmai funkcionuos, įvertindami, koks yra dabar pasaulis, kokia miesto bendruomenė ir jos poreikiai. Ar menininkų namai tęs tas kultūros tradicijas, kurios jau gyvuoja mieste, ar bus kitoks darinys? (Audronio Rutkausko nuotr.)
Angle down Atgal

Zubovų rūmai – Menų fabrikas Nr. 2?

10 tūkst. Eur – tiek Šiaulių universitetui per metus kainuoja Zubovų rūmų, kuriuose pusę amžiaus buvo įsikūręs universiteto Menų fakultetas, išlaikymas. Pinigai leidžiami vėjais, mat nei profesūra, nei kūrybiški studentai ten su mūzomis nebebendrauja – fakulteto pastatas antrus metus stovi tuščias. Antradienį į pastatą sugužėjusi miesto inteligentija, pasikvietusi net grafų Zubovų provaikaitį pianistą Roką Zubovą, kėlė idėjas, ką su istoriniu pastatu daryti. Aišku viena – rūmus tegali išgelbėti donkichotai, mat susitikimo paskutiniosios dalies – „ateities“ – nesulaukė nei vicemeras, nei universiteto vadovas.

Nėra prasmės perimti pastato?

Zubovų rūmų likimas, kaip paaiškėjo antradienį vykusios diskusijos „Zubovo dvaro-sodybos praeitis, dabartis, ateitis“ metu, išties rūpi miesto menininkams, architektams, istorikams, kultūrologams ir kitiems išsilavinusiems žmonėms, suvokiantiems, kokią įtaką istorijos žinojimas ir pagarba miestą kūrusioms asmenybėms turi dvasiniam šiandienos žmonių gyvenimui.

Grafas Vladimiras Zubovas 1921 m. rūmus dovanojo Šiaulių miestui. Dovanojo kartu su didele viešąja biblioteka, kurią pats įsteigė 1900 m., jai užleisdamas antrąjį aukštą. Tarpukariu juose veikė Šiaulių mokytojų seminarija, pokariu – kitos su švietimu susijusios įstaigos, iš kurių ilgiausiai – Menų fakultetas.

Problemą dėl Zubovų rūmų likimo jau antrą kadenciją kelia Šiaulių savivaldybės Kultūros taryba. Tarybos narys, dailininkas, prof. Vaidotas Janulis išsakė mintį, kad rūmuose turi būti menininkų rūmai ar menininkų namai įvairiausioms menų veikloms. Tik problema ta, kad pastatas yra ŠU žinioje.

Vicemeras Domas Griškevičius tikino, kad susipriešinimo tarp politikų nėra, visi nori, kad minėtos erdvės būtų įveiklintos. Juk greit bus rekonstruojama Aušros alėja, sprendiniai jau susiję su pastatu. „Bet turtą valdo universitetas, neapibrėžtumo yra“, – sakė jis, pridurdamas, kad Savivaldybė turi žinoti, ar kas nors norės pastate veikti. Nes nėra prasmės perimti pastato, kuris stovės tuščias.

Smogimas-puolimas. Ar Zubovų rūmai taps menininkų namais, lieka neaišku. Pastatas Šiauliams kol kas nepriklauso, bet meno ir kultūros atstovai žada suburti smogiamąją-puolamąją grupę, nelaukiant, kol valdininkai kažką padarys.
Smogimas-puolimas. Ar Zubovų rūmai taps menininkų namais, lieka neaišku. Pastatas Šiauliams kol kas nepriklauso, bet meno ir kultūros atstovai žada suburti smogiamąją-puolamąją grupę, nelaukiant, kol valdininkai kažką padarys.

Ragino suburti smogiamąją-puolamąją grupę

Laikinasis Šiaulių universiteto rektorius prof. Darius Šiaučiūnas, pagarsinęs, kad per metus pastatui šildyti tenka atseikėti 10 tūkst. Eur, neslėpė, kad, ŠU būsimųjų partnerių – Vilniaus universiteto – nuomone, pastatas turi būti privatizuojamas. „Sakė, kad pastatas yra Kultūros paveldo sąraše, bet jei interesai dideli, jo tame sąraše gali ir nelikti. Realybė kartais taip parodo, tikėkimės, kad taip neatsitiks“, – samprotavo ŠU vadovas.

D. Šiaučiūno teigimu, universiteto tarybos sprendimu gali būti pradėtas turto perdavimo procesas miestui. Pirmasis darbas, kuris turi būti atliktas, – Šiaulių savivaldybė turi kreiptis į universitetą, prašydama perduoti turtą, nurodydama, kas čia vyks, kokios lėšos bus skirtos. Jei sprendimą laimins Švietimo ir mokslo ministerija, jis keliaus į Turto fondą, tada į Vyriausybę, o tik tuomet, Vyriausybei pritarus, pastatas atiduodamas miestui.

„Procesą seniai reikia pradėti. Šiaulių universitetas čia taip pat turi savų interesų. Norime čia perkelti universiteto galeriją, norime čia perkelti žymių žmonių portretų galeriją. Ieškokime, tarkimės“, – sakė jis.

Profesorius Vytautas Gudonis paragino šį procesą pradėti kuo greičiau, kol ŠU nesusijungė su Vilniaus universitetu. O kultūrologas Jonas Nekrašius, akcentavęs, kad pastate turi gyventi tik menas – 7 mūzos, ragino suburti smogiamąją-puolamąją grupę, nelaukiant, kol valdininkai kažką padarys.

„Valdininkai – tokie žmonės, kuriuos reikia spirti. Reikia smogiamosios grupės, kuri pati darytų ir valdininkus spaustų. Nes valdininkai 17 val. darbus baigia“, – kalbėjo kultūrologas, pridurdamas, kad meno ir kultūros žmonės dabar yra suskaidyti. Nes nėra namų, kur po vienu stogu būtų galima kurti kūrybinę erdvę.

Grafų Zubovų provaikaitis pianistas Rokas Zubovas kalbėjo, kad dažnai veiklūs pavieniai žmonės daro darbus, nežinodami, kad už sienos kiti daro tą patį. Todėl būtina sueiti visiems į tą patį kambarį, pasidalyti informacija, rasti bendrą tašką.
Grafų Zubovų provaikaitis pianistas Rokas Zubovas kalbėjo, kad dažnai veiklūs pavieniai žmonės daro darbus, nežinodami, kad už sienos kiti daro tą patį. Todėl būtina sueiti visiems į tą patį kambarį, pasidalyti informacija, rasti bendrą tašką.

Zubovų rūmai – lyg Gedimino pilis

Susiklosčiusi labai keista situacija. Dar pernai universiteto taryba priėmė sprendimą, kad pastatas Aušros alėjoje bei kiti pastatai būtų išlaikomi universiteto ir, esant galimybėms, privatizuoti. Ši pozicija buvo suderinta su Vilniaus universitetu.

Tačiau Šiaulių dvaro sodybos rūmai yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. 1992 metais Vyriausybės nutarimu šis pastatų kompleksas patvirtintas kaip neprivatizuotina buvusi dvaro sodyba – istorijos ir kultūros paminklas.

Aiškumo, kam priklauso pastatas, kokia jo reikšmė, vertė, įnešė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

„Tai yra Šiaulių miesto gimimo branduolys. Šiauliai gimė šalia ekonomijos administracinio centro. Jis nuo pat XVII amžiaus yra čia, kur mes dabar esame“, – paaiškino direktorius.

R. Balza akcentavo, kad pastatas yra kultūros paminklas, jis yra negrąžintinas, neprivatizuotinas. „Nieko joks universitetas – nei Vilniaus, nei Šiaulių – nepadarys, neparduos. Pastatas yra kaip Gedimino pilis. Niekas nieko jam negali padaryti“, – nukirto muziejaus vadovas, pridurdamas, kad juridine prasme objektas yra valstybės nuosavybė, juo disponuoja Vyriausybė. Jei ji nuspręs, turtą perduos Šiaulių savivaldybei. Jei ši to pageidaus.

„Kreipimąsi reikia daryti. Mes, kaip „Aušros“ muziejus, daug pastatų esame perdavę Savivaldybei. Tai užtrunka nuo pusės metų iki metų. Bet jei prašymai parengiami argumentuoti, logiški, jie priimami“, – sakė muziejaus vadovas.

R. Balza sakė manantis, kad Zubovų rūmuose galėtų būti pasakojama miesto gimimo, Šiaulių ekonomijos istorija, pastate gali būti rengiamas ir pirmasis naujos kadencijos miesto Tarybos posėdis, nes aptariama vieta – miesto rotušės funkciją atlikusi vieta.

Vertindamas išsakytas idėjas, kokios veiklos gali būti pastate, R. Balza pabrėžė, kad visos jos galėjo vykti „Elnio“ teritorijoje nesėkmingai kurtame Menų fabrike. „Čia vieta fantastiška. Sutelkę visas galimybes, turime judėti pirmyn“, – sakė jis.

Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.

Šiauliams reikia donkichotų

Šiauliečių kvietimu mielai atvykęs pianistas Rokas Zubovas kalbėjo, kad niekas geriau už šiauliečius nepasakys, kaip įveiklinti pastatą, ir džiaugėsi Lietuvoje matantis gerą tendenciją – mokymąsi susikalbėti. Lietuvoje jo iniciatyva buvo įkurtas nacionalinis kultūros kelias „Čiurlionio kelias“, ministerijų klerkai dirbo lėtai, yra įtrauktos septynios savivaldybės, bet kelių žmonių donkichotiškomis pastangomis reikalai juda į priekį.

R. Zubovas sakė, kad dažnai veiklūs pavieniai žmonės daro darbus, nežinodami, kad už sienos kiti daro tą patį. Todėl būtina sueiti visiems į tą patį kambarį, pasidalyti informacija, rasti bendrą tašką.

Grafo Zubovo palikuonis teigė manantis, jog protėviai džiaugtųsi, jei pastate būtų menininkų namai, ir žadėjo visokeriopą šeimos paramą, padaryti viską, kas nuo jo priklauso.

Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.

Buki vienadieniai sprendimai padaro neatitaisomą žalą miestui

„Taip. Profesūra, praradusi rūmus. Mieste, praradęs Menų fakultetą“, – prabilo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, kviesdamas suvokti, kokiame istorijos taške atsidūrėme. Jis akcentavo, kad sprendimų menininkai nepriims, nes daug „kafkiškų labirintų“, bet viešumu gali nulemti dalelytę to, kokia kryptimi sprendimai pasisuks.

V. Kinčinaičio teigimu, miesto situacija pasikeitusi, išnykusio fakulteto skleista energija slopsta, menininkai išeina iš gyvenimo, jaunimas išvyksta, todėl reikia naujų formų, veiklos būdų, kad vizualiosios, estetinės kultūros tradicija tęstųsi. O dabar atsirado tokia galimybė.

„Reikia žiūrėti į priekį, galvoti, kaip pastatas funkcionuos, koks yra pasaulis, kokia miesto bendruomenė ir mūsų poreikiai. Ar jis tęs tas kultūros tradicijas, kurios jau gyvuoja mieste? Ar jis turi būti kitoks darinys?“ – klausė menotyrininkas, primindamas, kaip buvo miesto Tarybos dėka prarastas „Laiko“ kino teatras. Buvo manyta, jog kino niekas nebežiūrės. Bet dabar tenka autorinio kino peržiūroms ieškoti nekomercinių erdvių.

„Įsivaizduojate, koks šurmulys dabar būtų bulvare. Tiek nedaug tereikėjo. Paprasčiausio sprendimo. Ne buko, vienalaikio, vienadienio. Tokie sprendimai padaro neatitaisomą žalą miestui“, – sakė jis, kviesdamas ieškoti naujų veiklos formų ir būdų jaunimui.

V. Kinčinaitis svarstė, kad gal Šiauliai su verslo, politikos, kultūros bendruomene nebuvo subrendę kurti Menų fabriko „Elnio“ teritorijoje ir labai gali būti, kad dar yra per silpni ir Menų fabrikui Zubovų rūmuose.

O architektas Algimantas Černiauskas išsakė pastebėjimą, kad mieste apskritai niekas negalvoja, ką reikės daryti su tuščiais miesto pastatais. Nenaudojama stovi ir pelija senoji miesto Tarybos salė, o „Polifonija“ gyvuoja nepritaikytose erdvėse. Kino teatro „Kapitol“ salė, kurioje gali vykti veiksmas, uždaryta. Neįveiklintas fantastiškas ŠU Tęstinių studijų centro pastatas. Į „plaktuko aukcioną eina“ ir tuščias tarpukario architektūros pastatas, kuriame įsikūręs paštas.

„Jis gali taip pat tikti Menų fabrikui. Puikiausi koncertai ten gali vykti. Savivaldybė turi taip užvesti tarnybas, kad jos normaliai dirbtų savo darbą“, – pastebėjo architektas.

Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.

Apie Šiaulių medžius ir kvapą

Be jokios abejonės, netrūko ir aštrių replikų, pasisakymų. Pianistas R. Zubovas nenutylėjo nepasitenkinimo dėl to, kad miesto centre buvo iškirstos brandžios liepos.

„Negaliu, būdamas Šiauliuose, nepasakyti, kad kai dega Amazonės miškai, kai visas pasaulis šaukia: „Neterškit, neterškit, neterškit“, čia paima ir iškerta visas liepas. Aš negaliu to nepasakyti“, – nukirto jis.

Vicemerui D. Griškevičiui pagarsinus, kad, tvarkant senąjį miesto parką, žinoma, bus „paliesti“ kai kurie medžiai, susirinkusieji laidė ironiškas replikas, kad ko daugiau galima tikėtis, kad seni ąžuolai – gera mediena ir t. t.

Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Antanas Venckus tiesiai šviesiai panaudojo „kvapnų“ žodį, išsakydamas, ką Šiauliai padarė su universitetu. „Mes, valdžios laimei, esame išskaidyti. Taip mes prarandame jėgą, bendrumą. Galime tapti jėga šiame mieste“, – ragino jis, kviesdamas jau šiandien susiburti į aktyvistų grupę.

O Šiaulių miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys pasakė, ką reikia daryti dėl pastato – Savivaldybė turi nedelsiant kreiptis į universitetą. Ir, jo nuomone, net rizikuodamas savo postu, ŠU rektorius turi pritarti Savivaldybės prašymui atiduoti Zubovų rūmus Šiauliams.

Deja, rektorius prof. D. Šiaučiūnas šio pasiūlymo neišgirdo. Iš diskusijos tiek jis, tiek Šiaulių vicemeras D. Griškevičius išėjo, nesulaukę diskusijos paskutinės dalies – „ateities“.

comment Skaitytojų komentarai (2)

Taip pat skaitykite