Angle down Atgal

„Žmonės turi draugauti su žmonėmis“

Prieš mėnesį valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą išlaikęs pensininkas, Šiaulių ukrainiečių bendrijos „Karpatai“ pirmininkas Jurijus Jančijukas tikras – nori būti Lietuvos pilietis. Visą brandų gyvenimą atidavęs Lietuvai, čia užauginęs šešis vaikus vyras sako seniai galvojęs apie LR pilietybę. Galutinai apsisprendė prieš dvejus metus. Anglijoje mirus sūnui, į laidotuves jis nenuvažiavo – Rusijos ambasada vizos neišdavė lyg kokiam teroristui.

„Sūnų palaidojo be manęs“

Sausio 1-ąją Šiaulių ukrainiečių bendrijos „Karpatai“ pirmininkui Jurijui Jančijukui sukaks 67-eri, tačiau vyras ne tiek laukia dvigubos šventės, kiek viliasi, kad jam bus suteikta LR pilietybė. Nuo 19 metų Lietuvoje gyvenantis ukrainietis turi Rusijos pilietybę ir leidimą gyventi bei dirbti Lietuvoje, tačiau šiandien yra tikras – nori būti palaidotas Lietuvoje. Ir net nesvarbu, kad visi 5 jo vaikai, 14 anūkų ir 1 proanūkė gyvena Anglijoje, Škotijoje. Lietuva tapo jo namais, ir taškas.

Jurijus prieš penkerius metus, pavasarį, kai Ukrainoje prasidėjo susirėmimai ir žuvo žmonės, Šiauliuose įkūrė ukrainiečių bendriją „Karpatai“. Toks pavadinimas bendrijai parinktas, nes Karpatai – aukščiausi Ukrainos kalnai, o tai simbolizuoja tvirtybę.

Bendrijos, kurią tuomet sudarė apie 30 Šiauliuose gyvenančių ukrainiečių, prisistatymo metu buvo nurodytos sąskaitos, į kurias žmonės kviesti pervesti pinigų ir padėti nukentėjusiesiems nuo karo Ukrainoje.

O praėjus dvejiems metams, nutiko bėda. Po sunkios ligos mirė jo vyriausias, vos 44-erių sulaukęs, sūnus, gyvenantis Anglijoje. Tėvas bandė nuvykti į Angliją, būdamas Rusijos pilietis, kreipėsi į ambasadą, prašė išduoti vizą. Net į Varšuvą Lenkijoje vyko, pateikė reikalingus dokumentus, įrodė, kad į sūnaus laidotuves nori vykti, tačiau vizos negavo.

„Neatsakė man, kodėl vizos neduoda. Sūnų du mėnesius pralaikė belaukdami ir palaidojo be manęs. Negavau vizos, tarsi koks teroristas būčiau buvęs“, – atsidūsta jis.

Raštai. Neseniai Šiaulių nevyriausybinės organizacijos rengė rudens šventę, kurioje ukrainietiškais tautiniais raštais švytėjo ir bendruomenės „Karpatai“ nariai.
Raštai. Neseniai Šiaulių nevyriausybinės organizacijos rengė rudens šventę, kurioje ukrainietiškais tautiniais raštais švytėjo ir bendruomenės „Karpatai“ nariai.

Problemas sprendžia nuolat

Šiauliuose šiuo metu rusų ir ukrainiečių kalbą gali išgirsti dažnai – mieste gyvenamąją vietą deklaravo ir dirba apie 10 tūkst. ukrainiečių. Bendrijos „Karpatai“ vadovas sako kartais sulaukiantis tautiečių emigrantų skambučių. Vyrai ir moterys paprašo padėti surasti darbą, išspręsti gyvenimo, mokslo problemas, nevengia ir gauti labdaros daiktų iš Jurijaus įkurtos labdaros organizacijos. Tačiau nuolat besirūpinantis Ukrainos ambasadoriaus Volodymyro Yatsenkivskyio vizitais, susitikimais ir ukrainiečiams kylančių problemų sprendimu Jurijus pats kartais patenka į keblias situacijas.

Šiandien jis juokiasi, prisimindamas, kaip prieš kelerius metus pateko į keblią situaciją dėl vedybų su ukrainiete Hanna, kuri į Lietuvą atvyko kartu su nuo karo pabėgusia sūnaus žmona ir anūkais. Moteris niekaip negalėjo gauti pabėgėlės statuso, o grįžti į karo apimtą Ukrainą, gyventi be sūnaus, dirbančio Šiauliuose, šeimos ji nenorėjo. Pabėgėliai bandė spręsti problemas su ambasadomis, talkinant našliui bendruomenės pirmininkui Jurijui. Bet atsitiko taip, kad problema išsisprendė netikėčiausiu būdu – tautietė Hanna krito Jurijui į akį ir širdį. Ir jis ją vedė.

„Iš pradžių mums Civilinės metrikacijos skyriuje sakė, kad negali sutuokti Rusijos piliečio ir Ukrainos pilietės. Tada Hannos marti išstudijavo Lietuvos įstatymus ir Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams išaiškino, kad jie mus sutuokti gali“, – juokiasi Jurijus.

O vėliau dar ir migracijos tarnybos darbuotojai jaunavedžius tikrino. Vieną dieną atvyko į jųdviejų namus Aukštelkėje ir Jurijaus paklausė, kur žmona. Hannos lyg tyčia namuose nebuvo, o Jurijus tikrintojams pajuokavo, kad žmoną išvarė.

Atvykėliai pasisukinėjo po namus, pamatė Jurijaus žmonos šlepetes, rūbus. Dar kaimynų paklausinėjo, ar Hanna čia tikrai gyvena. Jie patvirtino, kad jaunavedžiai gražiai ir tarpusavyje sutaria, ir su kaimynais, gyvena kartu, tad tarnybos atstovai išvyko ramūs.

Bet Jurijus ant migracijos tarnybos darbuotojų nepyksta. Jam ne paslaptis, kad žmonės, bėgdami nuo karo ar siekdami įsitvirtinti pasiturinčiose ES šalyse, tuokiasi fiktyviai. Sklinda kalbų, kad fiktyviai besituokiantys kitataučiai lietuvaitėms sumoka apie 5 tūkst. Eur, kad tik galėtų legaliai gyventi mūsų šalyje.

„Karpatų“ vadovas tokių žmonių poelgių nevertina niekaip. Žmogus visada ieško, kur geriau, ne visada tai, kas teisėta, būna teisinga. Bet jis niekaip negali suprasti kitakalbių, kurie, gyvendami Lietuvoje dešimtmečius, net nebando mokytis kalbėti lietuviškai.

„Kai po kariuomenės likau gyventi Šiauliuose, dirbau eiguliu Bubių girininkijoje. Girininkas girdavo mane, kad taisyklingiau lietuviškai rašau nei lietuviai kolegos. Tikrai nesuprantu žmonių, kurie čia gyvena, dirba, čia mokosi jų vaikai, bet lietuviškai neišmoksta kalbėti. Žmonės turi bendrauti, draugauti su žmonėmis. Reikia gerbti tą valstybę, kurioje gyveni“, – sako jis.

Šiuo metu Šiaulių suaugusiųjų mokykloje nemokamai lietuvių kalbos mokosi 19 užsieniečių, iš kurių 11 – ukrainiečių.
Šiuo metu Šiaulių suaugusiųjų mokykloje nemokamai lietuvių kalbos mokosi 19 užsieniečių, iš kurių 11 – ukrainiečių.

„Man įdomu tobulėti“

Jurijus iš gimtųjų Karpatų į Šiaulius atvyko 19 metų – čia buvo paskirtas tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Įsimylėjo gražuolę šiaulietę, vedė ją, o jų meilę vainikavo net šeši vaikai.

„Žmona buvo muzikos mokyklą baigusi. Vaikams ukrainietiškas lopšines dainuodavo, pasiėmusi „garmoškę“. Kai ji mirė, mažajai dukrai tebuvo vos 10 metų. Vienas tada vaikus auginau“, – atvirauja pašnekovas.

Jurijaus vaikai nei į Lietuvą, nei į Ukrainą neplanuoja važiuoti gyventi. Įsitvirtinę užsienyje, jie nebeįsivaizduoja, ką galėtų dirbti, kaip galėtų auginti vaikus šalyse, kuriose algos labai mažos.

Ne paslaptis, kad ir lietuvaičių vaikai nebenori mokytis lietuvių kalbos. Neskaito knygų, rašo su galybe klaidų ir ginasi, kad vis tiek mokysis užsienyje, tad valstybinio lietuvių kalbos egzamino įvertinimas jiems nesvarbus.

Jurijus stebisi tokia jaunimo pasaulėžiūra. Jis, jau būdamas brandaus amžiaus, nusprendė išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą tam, kad jaustųsi pilnavertis žmogus. Jis nori žinoti visas naujienas, domisi politika, nori dalyvauti šalies prezidento rinkimuose, nes, nebūdamas Lietuvos pilietis, šiuose rinkimuose dalyvauti negali. Tačiau rinkti savivaldybių ar Seimo narius – gali.

„Man įdomu tobulėti. Įdomu žinoti, kas parašyta Konstitucijoje, kokia įdomi lietuvių kalba. Egzaminas buvo sunkus. 30 klausimų. Pasisekė. Dabar ir žmona lietuvių kalbos pamokas lanko“, – šypsosi jis.

Lietuvių kalbos mokosi 19 užsieniečių

Užsienio piliečiai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje, Šiauliuose gali nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Šiuo metu Šiaulių suaugusiųjų mokykloje nemokamai lietuvių kalbos nuo rugsėjo mėnesio mokosi 19 užsieniečių, iš kurių 11 – ukrainiečių.

Šiauliuose valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminai vyksta „Santarvės“ gimnazijoje.

Pagal patvirtintą tvarkaraštį egzaminai vyksta 6 kartus per metus: sausio, kovo, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite