Angle down Atgal

Visi turime sveiko žmogaus geną arba kaip mankštintis per karantiną

Prieš ketverius metus Dusetų gyventojai pradėjo rinktis reguliariai mankštintis kartu. Juos subūrė į prosenelių kraštą iš Kauno sugrįžusi kineziterapeutė, reabilitologė Lina Brogaitė-Kažemėkienė. Porą metų sporto užsiėmimai rengti savanorystės principu, patalpas suteikė Dusetų galerija Kultūros centras.

Apie tai, kokie pokyčiai įvyko sportuoti pasiryžusioje bendruomenėje, kaip neapleisti savo fizinės ir dvasinės sveikatos per karantiną, ir kaip išmokti pozityvaus mąstymo, kalbamės su kineziterapeute Lina Brogaite-Kažemėkiene.

– Dusetiškiai su Tavimi sportuoja jau ketvirti metai. Kas paskatino imtis trenerės veiklos, nuo ko viskas prasidėjo, ir kokius matai pokyčius?

– Dar prieš sugrįždama gyventi į Dusetas galvojau, ką naudingo galėčiau duoti šiam miesteliui. Norėjosi imtis ko nors, kas mane pačią džiugina, ir kad būtų reikalinga čia gyvenantiems žmonėms. Nuo to viskas ir prasidėjo. Gera dalytis žiniomis, kurias turiu, pačiai pasportuoti ir tuo pačiu pasirūpinti kitų žmonių sveikata.

Dėl pokyčių – jeigu žmogus sportuoja reguliariai – kartą ar du per savaitę, kūnas išmoksta tų pratimų ir tampa grakštesnis, lankstesnis. Tai, kad iki karantino sportuoti Dusetose susirinkdavo daugiau nei 30 moterų, rodo, jog žmonėms to reikia. Kai dėl karantino nebegalėjome tęsti užsiėmimų gimnazijos sporto salėje, kilo klausimas, ar kelti pamokas į virtualią erdvę – juk sporto užsiėmimų pasiūla internete ir televizijoje tokia didelė. Bet supratome, kad to reikia, nes žmonėms dabar labiausiai trūksta gyvo bendravimo, bent virtualiai sutikti vieniems kitus, jausti, kad tebesame bendruomenės dalis.

– Koks Tavo vedamų užsiėmimų turinys, su kokiomis technikomis susipažįstama?

– Jungiame daugelio technikų elementus – pilateso, gydomosios mankštos, kineziterapijos pratimų, mankštos po traumų ir profilaktinės mankštos, izometrinių pratimų, raumenų tempimo, savimasažo, jogos elementus. Nauja tendencija pasaulyje – fascijos elastingumo išlaikymas, nes fascija turi net daugiau nervinių ląstelių nei raumuo. Sportuojame dviem grupėmis – senjorai ir neįgalieji bei jaunimas ir dirbantieji. Vyriausia Dusetose užsiėmimus senjorams lankanti moteris – perkopusi 8 dešimtis, stadione matome kasdien su šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis vaikštančią ir besimankštinančią 85 metų senjorę. Tai tarsi mūsų miestelio deimantai, puikiausi pavyzdžiai visai bendruomenei.

– Rengiamos ir sveikatinimo paskaitėlės. Kokios jų temos? Apie ką svarbu kalbėtis su žmonėmis, norinčiais gyventi sveikai?

– Aptariame nemažai aktualių temų – kaip tausoti sąnarius, kokie yra sveikos mitybos pagrindai, kiek ir kokių skysčių rekomenduotina vartoti, kas tai yra psichohigiena, kas svarbu per menopauzę, kaip pasirūpinti vidaus organų sveikata, kaip paprastai būdais padėti sau nesusirgti, o susirgus greitai pasveikti. Mokomės savimasažo, visaverčio kvėpavimo pagrindų. Pandemija paragino analizuoti dar daugiau su sveikata susijusių klausimų, atsigręžti į paprastus, bet svarbius dalykus, užtikrinančius gerą savijautą ir nuotaiką, galinčius užkirsti kelią susirgimams. Gal kaip tik dabar turime daugiau laiko apmąstyti savo gyvenimo prioritetus, pasirūpinti ne tik savo, bet ir artimųjų – ar vaikų, ar senolių – sveikatinimo įgūdžiais, išsiugdyti naujų sveikų įpročių, susirasti naudingos informacijos. Laikas tam labai tinkamas.

– Ką patartum žmonėms – kaip pandemijos sąlygomis išsaugoti sveikatą ir dvasinę pusiausvyrą?

– Manau, kad svarbiausia yra nebijoti. O mes nebijome tada, kai turime žinių. Antra, nereikia mintyti negatyvių minčių, o stengtis atrasti pozityvą. Sugrįžti prie paprastų dalykų: dėkingumo, atjautos, pagalbos artimui. Imunitetą stipriname ne tik vitaminais C ir D, kurie yra be galo svarbūs, bet ir vidine malda, geru žodžiu, gražia mintimi, dėkingumu. Jei norime padėti sau patogiau ir sveikiau gyventi, rinksimės kokybišką maistą, kokybiškas žinias, kokybišką bendravimą, teigiamai galvokime apie kitus.

Tiesa, fizinis judėjimas visada buvo ir yra be galo svarbus. Žinome, kad vaiko judesio amplitudė be galo didelė. Pagyvenęs ar fiziškai neaktyvus žmogus, kai nustoja judėti, sustingsta, jo judesių amplitudė mažutė, darosi nebepatogu ar net skausminga judėti. Tie žmonės, kurie yra sportavę, žino, kaip būna gera po treniruotės, norisi vėl ir vėl pajusti tą jausmą. Jei nori pradėti mankštintis anksčiau niekad nesportavus – reikia motyvuoti save, kad tai tas pats, kas, pavyzdžiui, dantų valymas, šukavimasis ar tabletės išgėrimas ryte. Padarykime 4-5 sveikatinimo pratimus – pritūpimų, pasilenkimų, pasukiokime riešus, gerai pasirąžykime, pasukiokime galvą, patapšnokime visą kūną – tegul tai būna tarsi kasdienė higiena.

Kūnas viską prisimena, tad jei skirsim jam dėmesio, atsidėkos mums. Juk kūnas – mūsų namai, mūsų šventovė. Turim juo rūpintis, saugoti.

Kiekviename iš mūsų yra užkoduotas sveiko žmogaus genas. Organizmas turi labai daug galių, tereikia jam padėti, – daryti viską, kad padėtum sau, o tada galėsi padėti ir kitam.

Labai svarbu nepasiduoti baimei, nes baimė sargdina. Verčiau atsikėlus ryte palinkėti sau gražios dienos, o vakare padėkoti už tai, kas buvo gero. Rusai turi gerų žodžių – „blagodarėnije“ ir „blagopolučije“. Visada reikia dalintis gėriu – dėmesiu, skambučiu, padrąsinančiu žodžiu. Kai daliniesi, tai ir atgal sugrįžta.

Dėkojame už pokalbį ir linkime sveikatos ir ramybės.

Kalbino Dalia Povilaitytė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite