Angle down Atgal

„Vesčiau tą pačią moterį“- malonu tokius žodžius išgirsti

Nuoširdžiai sakau, nors kuklumas mus puošia, malonu būtų išgirsti žodžius, kuriuos pokalbyje pasakė Alkiškių kaimo gyventojas Maigonis GAŠPUITIS: „Jei laiką atgal sugrąžintų, vesčiau tą pačią moterį“. Vestų Bronę ir jų lauktų ilgas, laimingas gyvenimas. Šešiasdešimt metų kartu, penki vaikai – trys dukros ir du sūnus, prasminga būtis, kai esi visiems reikalingas. Reikalingas, nes neatsisakai padėti, o ir žmonės nevargina. Sakytume – atvirkščiai – Maigoniui žmonių reikia, jam patinka bendrauti.

Auksinių rankų meistras, pirmasis pagalbininkas, pamokys, parodys, patars, jei tik to nori – taip apie Maigonį Gašpuitį pasakojo Alkiškių klubo „Žėrutis“ pirmininkė Irena Levinienė. Maigonį aplankėme dviem progomis – birželio 8 – ąją jubiliejinis gimtadienis, 80 metų, o liepos 10 – ąją, per 7 miegančių brolių dieną, kuri, anot liaudies, gali lemti orų spėjimą, prieš šešiasdešimt metų jis ir Bronė susituokė. Ne kaži ką abu turėjo, o dar ir skirtingos tautybės, Maigonis latvis, Bronė lietuvė. Nors dramų nebuvo, bet tėvų nepasitenkinimą teko patirti.

Nors, vyras atvirauja, per netrumpą gyvenimą nepatyrė tautinių nesutarimų, blogų žodžių. Visada gyveno pagal principą – kaip tu žmogui, taip ir žmogus tau. Gašpuičių giminė – Maigonio seneliai, proseneliai Alkiškiuose gyveno. Ir dabar šeimos kieme aukštai iškelta vėliava su Vyčio ženklu. Keturias pradines klases Maigonis mokėsi latvių mokykloje Kyšių kaime, bet mokytoją ištrėmė į Sibirą. Reikėjo pereiti į lietuvių mokyklą. Žmona Bronė kilimo nuo Kruopių, jauni susituokė, susilaukė penkių vaikų. Ir tai didelis džiaugsmas. Kieme vario spalvos lapų bukas auga. Maigonis sako – sūnus daigą, plonumo kaip pieštukas, iš Dabikinės dvaro parko parvežė, pasodino.

Susitikę po tuo medžiu paveikslavomės. Greita gyvenimo tėkmė… apie tai kalbėdamiesi taip pat filosofavome.

Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, birželio 6 d., VIENYBĖJE

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite