Angle down Atgal

Verslas kai kuriuos prezidento mokestinius siūlymus vertina skeptiškai

Verslo organizacijų atstovai atsargiai vertina naujus prezidento Gitano Nausėdos mokestinius pasiūlymus. Palankiau vertinimas siūlymas taikyti pelno mokesčio lengvatą sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms, tuo metu į pasiūlymą labiau apmokestinti individualią veiklą, kapitalo prieaugio ir dividendų pajamas žiūrima skeptiškiau.

„Aš manau, kad prezidento siūlymai yra geras startas diskusijai, savo pasiūlymus yra pateikusi ir Lietuvos verslo konfederacija, kitos organizacijos, todėl viską galima dėti ant stalo ir bandyti surasti tam tikrą konsensusą. Akivaizdu, kad bent šį kartą mokestinėje diskusijoje yra daugiau turinio nei emocijų“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Jis teigiamai vertino prezidento siūlymus dėl mokestinės paskatos sparčiau atlyginimus didinančioms įmonėms bei panaikinti galimybę su biudžeto priimti mokesčius didinančius įstatymus.

„Labai įdomus pasiūlymas dėl skatinimo už atlyginimų augimą, tai yra vienas iš konstruktyviausių pasiūlymų, kuriuos pastaruoju metu girdėjome iš politikų. Taip pat labai svarbus siūlymas panaikinti galimybę su biudžetu didinti mokesčius, taip išlupant nagus politikams, nes turbūt nuo Nepriklausomybės atgavimo nebuvo nė vienerių metų, kai tuo nebūtų piktnaudžiaujama“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Pasak jo, nors dabar įstatymai numato, kad su biudžetu priimti mokestinius įstatymus, kurie įsigaliotų nesilaikant šešių mėnesių termino, galima tik išimtiniais atvejais, realiai niekas to nepaisydavo.

„Todėl tokios išlygos panaikinimas yra labai svarbus tiek verslui, kuris turi turėti laiko prisitaikyti prie pakeitimų, tiek pačiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri irgi ne kartą yra sakiusi, kad jai labai sunku per dvi ar tris savaites pakeisti mokestinės priežiūros tvarkas, kad prisitaikyti prie kartu su biudžetu priimamų mokestinių pakeitimų“, – aiškino M. Dubnikovas.

Jo teigimu, diskutuoti galima ir dėl prezidento siūlymo didinti 35 tūkst. eurų viršijančių individualios veiklos metinių pajamų (jau eliminavus leidžiamus atskaitymus), pajamų iš kapitalo prieaugio bei dividendų apmokestinimą. G. Nausėda šioms pajamoms siūlo vietoj 15 proc. taikyti 20 proc. GPM tarifą. 

„Tai yra realus mokesčių didinimas, tačiau kiek tai liečia individualią veiklą, manau, tas gali būti diskutuojama ir galbūt priimama, nes 35 tūkst. eurų per metus, kas yra beveik 3 tūkst. eurų į rankas per mėnesį, yra apčiuopiamas dydis, kurį galime lyginti su darbo užmokesčiu. Aišku, individualiai dirbantis žmogus patiria daugiau streso nei samdomas darbuotojas, bet diskutuoti dėl to tikrai būtų galima“, – sakė M. Dubnikobvas.

Jis taip pat pabrėžė, kad individualios veiklos, kapitalo prieaugio ir dividendų pajamos nebūtų sumuojamos, GPM būtų skaičiuojamas atskirtai nuo kiekvienos iš šių pajamų rūšies.

„Žinoma, kai yra siekiama sulyginti kažkokį mokestį, galbūt vertėtų pagalvoti ir apie kitą kelią – suvienodinimą mažinimo būdu. Tai kainuotų brangiai, sumažinus darbo santykiams taikomą GPM iki 15 proc. tai kainuotų apie 700 mln. eurų, todėl per vienerius metus tokio sumažinimo tikrai nebūtų galima pasiekti, bet savo rinkimų programoje liberalai siūlė GPM sumažinti per ketverius metus, po 1,25 proc. punkto kasmet“, – teigė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, labiausiai neramina siūlymas didesniu tarifu apmokestinti 35 tūkst. eurų viršijančius dividendus.

„Ne todėl, kad verslininkai labai verktų, jog tas mokestis yra per didelis, bet dėl to, kad aplinka, kurioje mes gyvename, yra kitokia. Tiek Latvija, tiek Estija turi efektyvų pinigų išėmimo iš verslo mokestį 20 proc., tuo metu Lietuvoje jis dabar jau yra 27,5 proc., tai yra pelno mokestis plius GPM“, – teigė M. Dubnikovas.

Pasak jo, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje taip pat yra neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas.

„Šiuo atveju teikiant pasiūlymą didinti dividendų apmokestinimą peržengus tam tikrą ribą, galbūt vertėtų pagalvoti apie reinvestuojamo pelno neapmokestinimą, ką turi mūsų kaimynai“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Investuotojai kritikuoja, verslas siūlo neskubėti  

Investuotojų asociacija kritiškai vertina Prezidentūros siūlymą didinti 35 tūkst. eurų ribą viršijančių dividendų ir kapitalo prieaugio apmokestinimą iki 20 procentų.

„Toks didinimas gali turėti neigiamos įtakos ir taip dar jaunai ir besiformuojančiai investavimo kultūrai Lietuvoje. Kalbant apie verslą, akcininkai daugeliu atveju gautus dividendus toliau įdarbina, kuria naujas darbo vietas“, – BNS sakė asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Ji pabrėžė, kad vos prieš du mėnesius patvirtintoje Ingridos Šimonytės Vyriausybės programoje numatyta pereiti prie šeimos pajamų apmokestinimo, kuris būtų svarbus žingsnis Lietuvos mokestinei sistemai.

„Dažna namų ūkio situacija, kai vienas šeimos narys generuoja aukštesnes pajamas nei kitas. Prieš kelis metus Lietuvoje įtvirtino skirtingus pajamų lygius ir mokesčio dydžius. Skaičiuojant šeimos pajamas bendrai, mokesčių skaičiavimas bus tikslesnis ir atsižvelgs į šiuos skirtumus“, – tvirtino S. Pranckėnaitė.

Pasak Investuotojus vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotų forumo“) vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, pandemijos metu didinti mokesčius neatrodo gerai.

„Šiaip mes galvojame, kad mokesčius didinti šiuo laiku nėra galbūt protinga, bet mūsų pozicija greičiausiai bus kitą savaitę. Mes dar turime susitikti, apsitarti“, – BNS sakė R. Skyrienė. 

Pasak jos, geriausia būtų atsisakyti 5 punktais iki 32 proc. padidinto GPM didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Toks tarifas galioja nuo 2020 metų. 

„Mūsų pagrindinis pasiūlymas dėl gyventojų pajamų mokesčio yra, kad reikėtų pirma sutvarkyti su tais 32 proc. tarifu darbo pajamomis, kur uždėtas virš „Sodros“ lubų. Mes manome, kad tai yra pats blogiausias sprendimas, koks galėjo būti padarytas būtent aukštos kvalifikacijos darbuotojams, todėl mes siūlome grąžinti bent jau buvusį 27 proc. gyventojų pajamų, viršijančių „Sodros“ lubas, tarifą“, –  tvirtino R. Skyrienė.

Ji teigė, kad siūlomą mokestinę paskatą įmonėms už atlyginimų fondo didinimą taip pat vertina tik preliminariai.

„Žinote, kai klausaisi, atrodo kaip ir logiška, nes skatins atlyginimus didinti, tačiau dar reikia vis dėlto galvoti apie detales“, – kalbėjo ji.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat sako, kad krizės kontekste kalbėti apie greitas mokestines reformas yra skubota.

„Visi sutrikę, daug įtampos, daug žmonių nervuotų ir kelti įtampą dabar šiek tiek pavojinga“, – BNS sakė A. Svitojus. 

„Jei nutarsim dabar daryti kažkokius greitus sprendimus, po metų galbūt gali būti teigiamas poveikis, o gal ir labai neigiamas. Viską reikia analizuoti, derinti su visuomene, visomis institucijomis“, – pridūrė jis.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį pasiūlė pelno mokesčio paskatą sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms, o didesnėms kaip 35 tūkst. eurų  individualios veiklos metinėms pajamoms taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Tokiu dydžiu būtų apmokestintos ir 35 tūkst. eurų viršijančios pajamos iš kapitalo prieaugio bei dividendai.

Taip pat siūloma skubiai kartu su biudžetu nekeisti įstatymų ir didinti mokesčius. Tuo metu sprendimai dėl mokestinės naštos mažinimo ir toliau galėtų būti priimami su biudžetu.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite