Angle down Atgal

Valstybės dienos kulminacija: gausus būrys panevėžiečių giedojo „Tautišką giesmę“

Lietuva ir Panevėžys šventė Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną.

Šventė vakar ryte prasidėjo Šv. Mišiomis už Lietuvą Kristaus Karaliaus Katedroje, o 12 val. pakelta valstybinė vėliava pakėlimu prie kunigaikščio Aleksandro paminklo.

Po iškilios vėliavos pakėlimo ceremonijos – pirma koncertinės programos dalis. Dainavo Panevėžio muzikinio teatro choras (vadovas Algirdas Viesulas), grojo pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“ ir dainavo panevėžiečiams gerai žinomi bei mylimi Titas ir Benas.

Muzikinio teatro direktorius Nerijus Jakštonis pasakojo, kad Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai parengti taip, kad įtiktų ir aptiktų įvairaus amžiaus žmonėms.

„Pirmoje dalyje, po vėliavos pakėlimo, koncertavo Muzikinio teatro choras, pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“. Kartu su jais dainavo jaunieji atlikėjai Titas ir Benas. Vakarinės dalies koncertas – emociškai augantis, kurį vainikavo „Tautiškos giesmės“ giedojimas. Tai ypatingas reiškinys, nes „Tautiška giesmė“ giedama ne tik visoje Lietuvoje, bet visame pasaulyje, kur tik yra bent mažiausia lietuvių bendruomenė“, – didžiavosi koncertine programa teatro vadovas.

Vakarinėje Valstybės dienos minėjime kartu su Panevėžio muzikinio teatro orkestru dainavo solistai Laima Česlauskaitė (sopranas), Edgaras Davidovičius (tenoras). Orkestrui dirigavo Vidmantas Kapučinskas ir Martynas Bražas.

Liepos 6–ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metų liepos 6 dieną. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis.

Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorijos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga.

Liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę po sovietų okupacijos.

Istorija

Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų.

Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas.

Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.

Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi, ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas. Taigi dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai.

Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 m., kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite