Angle down Atgal

Ukmergės piliakalnio tvarkymą pavadino žiauriu

Statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje galimai žaloja valstybės saugomą kultūros paveldo objektą. „Tai vienas iš brutaliausių pavyzdžių, iliustruojantis archeologinio paveldo pritaikymą orientuojantis į turizmą, visiškai pamirštant paveldosaugos ir kraštotvarkos principus“, – prie tokios išvados priėjo išvažiuojamajame posėdyje dalyvavę Paveldo komisijos, Seimo, kitų valstybės institucijų atstovai.

Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Seimo Kultūros komitetas neseniai apsilankė Ukmergės ir Anykščių rajonų piliakalniuose.

Išskyrus Ukmergės piliakalnį, kitų priežiūrai negailėta pagyrų. Tuo pačiu įsitikinta, jog Lietuvoje taikomi dvigubi standartai tvarkant archeologinį paveldą – nuo daugybės draudimų atliekant priežiūros darbus iki brutalių statybos darbų, pamirštant paveldosaugos principus.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pateiktoje informacijoje pažymima, kad Berzgainių, Antatilčių piliakalniai Ukmergės rajone žavi išryškintais siluetais Žemaitkiemio miestelio, Valų kaimo bendruomenių dėka. Tik dėl didelių pastangų jie išlieka gyvybingi ir įprasminti.

Išvykoje Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė pabrėžė, jog dėl daugybės draudimų prie piliakalnio yra sudėtinga įrengti lankymui būtiną infrastruktūrą. Pavyzdžiui, neleista kelio link Berzgainių piliakalnio padengti žvyru.

Anot Lietuvos archeologų draugijos nario Zenono Baubonio, smulkūs piliakalnių tvarkymo darbai (laiptų, suoliukų, kelio, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas) turėtų būti priskirti priežiūros darbams, nes vietos bendruomenės dėl didelių išlaidų nėra pajėgios rengti tvarkybos, miškotvarkos darbų projektų.

Paveldo komisija, atsižvelgdama į bendruomenių įvardintas problemas, žada inicijuoti teisės aktų pataisas dėl piliakalnių tvarkybos reglamentavimo supaprastinimo.

Anykščių rajono savivaldybė, pasinaudodama ES parama, sutvarkė Svirnų (Žiogų) piliakalnio aplinką, atliko želdinių tvarkymo darbus, pritaikė piliakalnio teritoriją lankymui.

„Visgi Lietuvoje dažnu atveju vietos valdžios institucijos savo iniciatyva organizuoja ir vykdo projektus, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės“, – skelbiama pranešime. Deja, tokiu pavyzdžiu tapo Ukmergės piliakalnis.

Jis pradėtas tvarkyti dar 2011 metais, įrengta estrada, tiltelis per Vilkmergėlę, atlikta dalis elektros darbų.

Šiemet pradėtas įgyvendinti antras piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymo etapas, finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Ukmergės rajono savivaldybės lėšomis.

Paveldo komisijos, Seimo, kitų valstybės institucijų atstovų nuomone, šiuo metu vykdomi statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje galimai žaloja šią kultūros vertybę.

Piliakalnyje rengiamos itin agresyvios konstrukcijos, disonuojančios su objekto paveldosauginiu statusu, neigiamai veikiančios Ukmergės senamiesčio aplinką bei vizualinius ryšius.

„Nors idėja apšviesti piliakalnio kontūrą šių dienų poreikiams yra įdomi, tačiau matomas rezultatas labiau primena aptvarą nei vertingąsias savybes išryškinantį sprendimą. Tai vienas iš brutaliausių pavyzdžių, iliustruojantis archeologinio paveldo pritaikymą orientuojantis į turizmą, visiškai pamirštant paveldosaugos ir kraštotvarkos principus“, – skelbiama pranešime.

Paveldo komisija siūlo pakartotinai įvertinti Ukmergės piliakalnio sutvarkymo projekto sprendinius ir spręsti dėl tolesnio statybos darbų finansavimo tikslingumo bei ragina kitas savivaldybes atsakingai rengti projektus, kuriuose nebūtų numatyti brutalūs statybos darbai piliakalnio teritorijoje.

Paveldo komisija jau buvo svarsčiusi panašų piliakalnių pritaikymo atvejį, kai Aspertavo piliakalnyje atkuriant saulėratį buvo įkasta 17 stulpų. Šie darbai buvo sustabdyti.

Paveldo komisija pažymi, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Vienas iš būdų jas išsaugoti – glaudesnis savivaldybių bendradarbiavimas su vietos gyventojais, puoselėjant, tvarkant ir naudojant piliakalnius.

Savivaldybė iki šiol nėra gavusi jokio oficialaus rašto nei iš Kultūros paveldo departamento, nei iš valstybinės kultūros paveldo komisijos dėl šios komisijos ir Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamojo posėdžio metu priimtų sprendimų bei išvadų.

Savivaldybės atsiųstame komentare apie šią situaciją rašoma: „Išplatintą pranešimą žiniasklaidai galime pakomentuoti tik tiek, kad Ukmergės piliakalnio tvarkybos darbų II etapo darbai yra vykdomi toliau, jie nebuvo sustabdyti. Savivaldybė nuėjo ilgą ir nuoseklų kelią, ieškodama būdų, kaip sutvarkyti Ukmergės piliakalnį bei jį pritaikyti bendruomenės poreikiams. Nuo Ukmergės piliakalnio teritorijos architektūrinio-urbanistinio sprendimo sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų supaprastinto atviro projekto konkurso, kurį administravo šalies Architektų sąjunga, iki projekto ekspertavimo, statybai išduoto leidimo ir šiuo metu vykdomų darbų.

Projektas vykdomas pagal specialistų parengtą techninį projektą, kuris buvo suderintas pagal visus teisės aktus, reglamentuojančius kultūros paveldo apsaugą. Svarbu tai, kad techninis projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu (2011 m. birželio 20 d. savo specialiosios ekspertizės akte nurodo, kad „techninio projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siūlomą projektą derinti, išduoti leidimą darbams“), Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriumi. Visos institucijos pritarė techninio projekto sprendiniams.“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite