Angle down Atgal

Tyrimas: šešėlinė ekonomika pernai toliau plėtėsi visose trijose Baltijos valstybėse

Šešėlinė ekonomika 2021-aisiais dar labiau išsiplėtė visose trijose Baltijos valstybėse, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje („SSE Riga“) kasmet atliekamų tyrimų rezultatai.

Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris regione išlieko Latvijoje, mažiausias – Estijoje. Tuo tarpu sparčiausias jo augimas užfiksuotas Lietuvoje, o kukliausias padidėjimas – Latvijoje.

Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto iki 23,1 proc., Latvijoje – 1,1 punkto iki 26,6 proc., Estijoje – 2,5 punkto iki 19 procentų.

Ataskaitoje pažymima, jog šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje, skatinamas su COVID-19 pandemija susijusių veiksnių, pernai pakilo aukščiausiai nuo 2009-ųjų, kai šie indeksai buvo pradėti skaičiuoti, o Latvijoje ir Estija šešėlinė ekonomika išsiplėtė labiausiai per pastarąjį dešimtmetį.

Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausia šešėlinės ekonomikos sudedamoji dalis Baltijos šalyse 2021-aisiais išliko darbo užmokestis „vokeliuose“, kuri siekė 46,2 proc. visos šešėlinės ekonomikos Latvijoje, 42,7 proc. Estijoje ir 38,8 proc. Lietuvoje. Nedeklaruotos pajamos Latvijoje suformavo 30 proc., nelegalūs darbuotojai – 23,8 proc., Lietuvoje – atitinkamai 37,7 proc. ir 23,5 proc., Estijoje – 27,2 proc. ir 30 proc. šešėlinės ekonomikos.

„SSE Riga” Tvaraus verslo centro vadovas Arnis Sauka pabrėžė, jog visų trijų valstybių politikos formuotojams nelabai sekėsi mažinti šešėlinės ekonomikos lyginamąjį svorį net ir ikipandeminiais metais, kai bendrasis vidaus produktas sparčiai didėjo. Jo žodžiais, šiais metais, neskaitant nesibaigiančios pandemijos, neapibrėžtumą sustiprino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

„Esant tokioms labai sudėtingoms aplinkybėms, ateinančiais metais nereikėtų pamiršti šešėlinės ekonomikos mažinimo ir ieškoti naujų, modernesnių sprendimų šiam tikslui siekti. Nes vis dar šešėlinėje ekonomikoje švaistomi didžiuliai ištekliai, kurie būtų naudingi tiek krašto gynybai stiprinti, tiek sveikatos apsaugai, švietimui ir mokslui, socialinei apsaugai ir kitoms sritims“, – sakė A. Sauka.

 

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite