Angle down Atgal

Tyrimas atskleidė: Lietuvoje tradicinius miltus keičia alternatyvos – speltų ir avižų

Netrukus prasidėsiančios šventės – didysis kepinių sezonas, kurio metu be miltinių patiekalų neišsiverčia daugelis šeimininkių. Tačiau grūdų perdirbėjai tikina, kad šventinio stalo kepinių sudėtis pastaruosius metus keičiasi: lietuviai vis dažniau žvalgosi tradicinių kvietinių miltų alternatyvų – jas renkasi net 36 proc. gyventojų. Naujausia „Spinter tyrimų“ Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad įprastus kvietinius miltus vis dažniau keičia avižų, o labiausiai populiarėjanti įprastų kvietinių miltų alternatyva – speltų miltai.

Lyderiaujančios grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad speltų miltus renkasi 13 proc., avižinius miltus 11 proc. Speltų miltus dažniau renkasi aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, o avižinius – didmiesčių gyventojai.

„Nors Lietuvoje populiariausiais išlieka įprasti kvietiniai miltai, alternatyvų populiarumas kasmet auga. Be to, daugelis maisto tendencijų prognozuotojų įtraukia kvietinių miltų alternatyvas į 2020 metų madingiausiųjų maisto produktų sąrašo viršų. Šis pokytis susijęs su sveikos gyvensenos populiarėjimu – net ir iš gardžių kepinių tikimės ne tik saldaus deserto, bet ir papildomos maistinės vertės“, – tikina „Malsenos“ kokybės vadovė Vita Petravičiūtė.

Kaina vis dar svarbiausia, tačiau aktuali ir kokybė

Daugeliui lietuvių (71 proc.), renkantis miltus, svarbiausias kriterijus – kaina. Tačiau net kas antras tikina, jog svarbi ir kokybė, o trečdaliui – maistinė vertė. Pastaroji ypač svarbi 18-45 m. tyrimo dalyviams, turintiems didesnes pajamas.

„Visiškas paprastųjų angliavandenių atsisakymas – tai greičiau laikina mada, tačiau rinktis kokybiškesnes ir sveikatai palankesnes versijas – tai tendencija, kuri aktuali jau ne vienerius metus. Be to, šeimininkių receptuose prigyjantys speltų, grikių ar avižų miltai iliustruoja dar vieną tendenciją – funkcinio maisto populiarėjimą. Šie grūdų gaminiai suteikia ne tik sotumą, bet ir teikia papildomą vertę – turi ir daug mūsų organizmui naudingų medžiagų“, – sako gydytoja-dietologė Gertruda Babravičienė.

Anot mitybos specialistės, skirtingi miltai turi daug organizmui naudingų savybių. Štai avižų miltai turi didesnį baltymų kiekį, o pilno grūdo avižiniuose miltuose daug vertingų tirpių ir netirpių skaidulų. Speltų grūduose esančios maistinės medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Ruginiuose miltuose gausu svarbiausių aminorūgščių, B ir E grupės vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų (magnio, geležies, cinko, mangano).

G. Babravičienė priduria, kad kai kurios alternatyvos įprastiems kvietiniams miltams turi ir dar vieną savybę – jos tinka celiakija sergantiesiems arba tiems, kurie turi neceliakinį jautrumą glitimui.

„Iš savo praktikos pastebiu, kad rinktis miltus be glitimo tampa populiaru ne tik tarp jo netoleruojančių, bet ir visoje visuomenėje apskritai, suvokiant juos kaip labiau sveikatai palankią alternatyvą. Tačiau to daryti nesant jokių sveikatos sutrikimų nerekomenduoju. Verčiau įprastų kvietinių miltų alternatyvas rinktis dėl naudingųjų savybių, o ne dėl mados“, – priduria specialistė.

Tačiau V. Petravičiūtė teigia, kad kai kurie miltai be glitimo, pavyzdžiui, grikių, pakeičia įprastų kepinių struktūrą, todėl dažnai šeimininkei juos sunku prisijaukinti ir integruoti įprastuose kepinių receptuose. Siekiant, kad kepiniai išliktų įprastos struktūros, rekomenduojama receptuose keisti tik dalį įprastų kvietinių miltų, papildant kepinius ruginiais, avižiniais ar kitais miltais. Taip kepiniai dar ir praturtinami papildomomis maistinėmis savybėmis.

Senoviniai miltai – karščiausia maisto tendencija

Pastaraisiais metais ypač populiarėja senovinių grūdinių kultūrų, (angl. ancient) rūšys – burnočio, kamuto, sorgų ar minėtųjų speltų miltai.

„Iš visų šių miltų Lietuvoje labiausiai prigiję speltų miltai, kurie šiandien jau yra prieinami kiekvienam vartotojui. Tai miltai iš vienų seniausių pasaulyje, genetiškai sveikų grūdų, atsparių aplinkos užterštumui ir kenkėjams. Šiais laikais žmonės atsigręžia į savo šaknis, į tradicijas, ieško mažiau perdirbto maisto. Dėl šios priežasties senovinės grūdų kultūros ateityje turėtų dar labiau populiarėti“, – tikina V. Petravičiūtė.

Gydytoja-dietologė G. Babravičienė priduria, kad didžiausia nauda organizmui suteikiama renkantis viso grūdo speltų miltus. Svarbiausia speltų miltų pridėtinė vertė yra ta, kad vitaminai ir kitos maisto medžiagos, kitaip nei paprastuose kviečiuose, kaupiasi ne speltos grūdo apvalkale, bet yra pasiskirstę visuose grūdo sluoksniuose, todėl išlieka po malimo proceso. Šiose kvietinėse kruopose itin gausu lengvai įsisavinamų mineralų, vitaminų, baltymų, juose mažiau kalorijų – tai keletas šių miltų naudingųjų savybių.

Vertinama lietuviška kilmė

Svarbią įtaką miltų pasirinkimui turi ir kilmė – net 35 proc. lietuvių renkasi miltus pagal lietuvišką kilmę. Anot V. Petravičiūtės, šiandien visame pasaulyje vartotojai linkę atsigręžti į vietinę produkciją.

Ekologiškumo kriterijus miltų kategorijoje vis dar prigyja sunkiai – pagal tai miltus renkasi tik 8 proc. respondentų.

Apie tyrimą:

Reprezentatyvų tyrimą š. m. rugsėjo 18-27 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu buvo apklausta 1012 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš visos šalies teritorijos.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite