Angle down Atgal

Svarstomas siūlymas įpareigoti dviratininkus sustoti ir praleisti automobilius

Rudenį Seimas galutinai spręs, ar leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračio. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Seimas.

Įstatymo projekto autorius Marius Kučinskas pastebi, kad spaudoje neretai iškreipiamas įstatymo projekto tekstas.

„Įstatymo projektas įpareigotų dviratininką sustoti praleisti automobilius – jei ant perėjos dviratininkas nepraleistų automobilių, pats dviratininkas pagal tą įstatymo projektą liktų kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Tai yra įstatymo projektas ir jis yra saugiai apibrėžtas. Apklausų duomenimis, daugiau nei 90% dviratininkų ir dabar važinėja per pėsčiųjų perėjas, taip pažeisdami dabartines taisykles. Kai kurie dviratininkai mano, kad jei pažeidžia taisykles, tai neverta laikytis saugumo išvis. Taigi, leidus dviratininkui važiuoti per perėjas, įpareigojant dviratininką praleisti automobilius, šis projektas kaip tik padidins eismo saugumą. Jei įstatymo projektas būtų priimtas, dviratininkai, lyginant su šiandiena, būtų labiau linkę praleisti automobilius, kas būtent ir padidintų eismo saugumą", – teigia jis.

„Verta atkreipti dėmesį, kad visuomenė yra klaidinama naujienų portalų antraštėmis, kad esą Vyriausybė leido važiuoti per perėjas, todėl imkim važiuokim dviračiu per perėjas niekur nesidairydami. Nieko panašaus, Vyriausybė tik balsavo dėl įstatymo projekto išvados (tai yra rekomendacijų Seimui), o ne pakeitė Kelių eismo taisykles. Nors Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, tačiau dar šis įstatymo projektas neįsigaliojo, projektą rudens sesijoje turės galutinai patvirtinti Seimas. Kol Seimas nepatvirtino, o galutinis balsavimas Seime rudenį, tol lieka galioti senoji tvarka, kad dviratininkams draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas“, – pabrėžia M. Kučinskas.

„Be to, tokia praktika leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas, žinoma, su tam tikrais saugikliais, yra Latvijoje, Estijoje – tai yra kaimyninėse šalyse, kuriose tiek ir vairuotojų kultūra, tiek ir vairavimo ir klimato sąlygos yra faktiškai vienodos. Jau teko pačiam asmeniškai bendrauti su užsienio valstybių ministerijomis, atsakingomis už transportą. Tad įvedus pakeitimus, teisinis reguliavimas Baltijos šalyse pagaliau susivienodintų“, – viliasi įstatymo projekto autorius.

Anot M. Kučinsko, Vyriausybė nėra vien tik ministras pirmininkas Saulius Skvernelis – ją sudaro 14 ministerijų ir ministras pirmininkas.

„Visi ministrai sprendimą priima balsavimu – priimamas tas sprendimas, kuris turi balsų daugumą. Taip pat prieš Vyriausybės posėdį kiekvienas ministras tariasi su savo ministerijos komanda. Šiuo atveju 3 ministrai manė, kad projekto negalima palaikyti, o visi kiti manė, kad projektas yra geras. Balsų dauguma Vyriausybė pritarė projektui. Ministras pirmininkas negali įsakyti ministrams kaip balsuoti – jie balsuoja laisvai“, – kalbėjo įstatymo projekto autorius.

M. Kučinskui antrina ir premjeras Saulius Skvernelis: „Yra daug teisės normų, kurios yra arba neveikiančios, arba duoda ne tokį rezultatą, kokio mes norime. Pagal įstatymo iniciatorių siūlymus, važiuojant nereguliuojama pėsčiųjų perėja dviratininkas privalės:

1) „sustoti prieš įvažiuodamas į pėsčiųjų perėją ir privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones“ – reikalavimas labai paprastas, aiškus ir suprantamas saugumo prasme;

2) „pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo krypties arba greičio“ – kalbama apie transporto priemones ir apie pėsčiuosius;

3) greitis, kokiu dviratininkas galės važiuoti per perėjas siūlomas netgi nuo 3 iki 7 km/h – čia galima diskutuoti, bet irgi reikalavimas iš esmės protingai pagrįstas. Jeigu dviratininkai laikysis reikalavimo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, tai išvystyti didesnį greitį būtų pakankamai sudėtinga, kas mina dviratį – tas žino.

4) Ir paskutinysis reikalavimas „ir pradėti važiuoti per pėsčiųjų perėją tik įsitikinus, jog tai yra saugu“ – įstatymo projekto rengėjai, man atrodo, šia norma įneša daugiau saugumo negu dabar, esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir jo vadovaujama Susisiekimo ministerija teikė statistiką, kuri rodo, kad nėra saugu. Tai norma savo tikslų nepasiekia. Galbūt šita norma, kuri sureglamentuoja aiškiai tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų, tiek ir dviratininkų elgseną pėsčiųjų perėjose, padidins saugumą.

Yra nemažai savivaldybių, kur pėsčiųjų perėjose yra šalia pažymėta dviračių takai, specialus ženklinimas, bet kol to nėra, pažiūrėkime į realybę. Dviratininkų ir kiekis, ir skaičius, ir entuziastų kiekvienais metais daugėja – tai galbūt teisiniu reguliavimu padarykime, kad būtų jiems saugu, nes dabar, kaip suprantu iš jūsų statistikos, tai nėra saugu“, – per Vyriausybės posėdį kalbėjo ministras pirmininkas S. Skvernelis.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius Vyriausybei pateikė Vilniaus miesto savivaldybės poziciją.

„Palaikome šį siūlymą – tokie įstatymo pakeitimai yra būtini siekiant iš tikrųjų pagerinti sąlygas eismo dalyvių judėjimui bei užtikrinti jų saugumą. Taip pat šis reguliavimas atitiks tai, kas vyksta realybėje, ir aiškiai reglamentuos eismo dalyvių elgseną ir pirmumą bei prisidės prie darnaus judumo tikslų, kurių siekia Lietuva kartu su kitomis Vakarų Europos valstybėmis. Vilniaus miesto savivaldybė ir Savivaldybės saugaus eismo komisija, kaip ir dar 20 kitų Lietuvos savivaldybių (Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Birštono, Joniškio, Jurbarko, Molėtų, Rokiškio, Šilalės, Skuodo, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Zarasų, Raseinių, Pakruojo, Tauragės, Varėnos, Kėdainių), išreiškusių palaikymą įstatymo projektui Nr. XIIIP-4348, tvirtai mano, kad siūlomi įstatymo pakeitimai būtų ne tik kelių eismo taisyklių tobulinimo priemonė, bet ir teigiamas postūmis skatinant visuomenę rinktis sveikesnę bei ekologiškesnę transporto priemonę – dviratį ar paspirtuką“, – rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Susisiekimo ministras Jarolavas Narkevičius per Vyriausybės posėdį teigė: „Nei Vienos Kelių eismo konvencija, nei Vienos Kelio ženklų ir signalų konvencija nenurodo, kad pėsčiųjų perėja gali būti naudojama dviračių eismui, bet čia ne tiek yra svarbu.“

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasakė, kad Susisiekimo ministerija „melavo“ Vyriausybei: „Buvo kalbama apie Vienos konvenciją, kuri neleidžia, bet pasirodo, kad leidžia. Aš nesu šalininkas to, kad jeigu yra norma ir jos yra nesilaikoma – tai ją reikia naikinti paprastai, bet irgi šiuo atveju yra neproporcinga situacija ir tikrai turim gana laukinę situaciją, kad važiuojama į perėjas visiškai laukiniu būdu, nesilaikant atsargumo priemonių. Aš esu įsitikinęs, kad laikantis tos šiame įstatyme projekte siūlomos drausmės ir greičio, ir sustojimo prieš tai – šis įstatymo projektas įneš aiškumo ir ta sauga tikrai padidėtų. Šaligatviais leidžiama važiuoti dviračiu, laikantis atsargumo priemonių, perėjose – ne. Kažin ar tai proporcinga.“

Tyrimą dėl galimo Susisiekimo ministerijos melo atliko Seimo kontrolierių įstaiga. „<...> Ministerija, pateikdama Pareiškėjui tarptautinių aktų paaiškinimus (savo nuomonę, poziciją), žodžiui „nenumato“ („Konvencija, konvencijos nenumato“) suteikė neteisingą reikšmę“, – tyrimo išvadose rašė Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.

„Susiekimo ministerija ir taip žinoma, kaip susikompromitavusi dėl žalių rodyklių. Be to, dviratininkas leidžiama važiuoti per perėjas Vienos konvenciją pasirašiusiose šalyse: tai Vokietija, Latvija, Estija, Didžioji Britanija. Taip, supratote teisingai, Lietuvos Susisiekimo ministerija rašo, kad negalima, nes, anot jų, neva prieštarauja Vienos konvencijai. O tuo pačiu Vienos konvenciją pasirašiusios šalys sau jau seniai yra įteisinusios važiavimą dviračiu per perėjas. Jau akivaizdžiai matosi, kad kažkas ne taip“, – teigė įstatymo projekto autorius M. Kučinskas.

Anot jo, kaimyninėje Latvijoje tokie pakeitimai jau seniai įvesti. Dviratininkams Latvijoje leidžiama važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio, netrukdant pėstiesiems. Latvijoje prieš kirsdamas važiuojamąją kelio dalį, dviratininkas turi laiku sumažinti greitį ir, kai tai būtina dėl eismo saugumo, sustabdyti dviratį. Važiuodamas perėja dviratininkas privalo judėti greičiu, neviršijančiu pėsčiųjų greičio ir praleisti keliu važiuojančias transporto priemones.

„Rengiant visiškai išdėstytą [Latvijos] Kelių eismo taisyklių redakciją buvo apsvarstyta keletas pasiūlymų, įskaitant nevyriausybinių dviratininkams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus. Tai buvo maždaug prieš 5 metus. Tuomet derinimo metu nebuvo nustatyta reikšmingų dviratininkų ir pėsčiųjų saugos pavojų, todėl toks reglamentavimas buvo įvestas. Kol kas nebuvo pastebėta, kad toks reguliavimas prisidėjo prie avarijų skaičiaus padidėjimo“, – teigia Latvijos Susisiekimo ministerijos kelių vyresnysis pareigūnas Jonas Kalniņš.

Estijoje dviratininkams taip pat leidžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas. Šioje šalyje dviratininkai, kirsdami kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, neturi sukelti pavojaus pėstiesiems ir pasirinkti saugų greitį.

„Estijoje dviratininkams nuo 2011 m. buvo leista kirsti gatvę nenulipant nuo dviračio. Buvo svarstomi šie argumentai, leidžiantys kirsti gatvę nenulipant nuo dviračio: dviratininkai nesilaikė tvarkos ir vis tiek kirto kelią nenulipdami nuo dviračio, todėl reikėjo sukurti lankstesnį ir patogesnį būdą dviratininkams. Rengiant Estijos Eismo įstatymą, buvo laikomasi kitų šalių pavyzdžių, ypač Suomijos“ – teigia Mait Klein Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Transporto ir eismo tarnybos vyriausiasis specialistas.

comment Skaitytojų komentarai (2)

Taip pat skaitykite