Angle down Atgal

Svajonė studijuoti užsienyje merginai tapo nuobodžiu sapnu

Nors studijos Didžiojoje Britanijoje visada pritraukia daugiau lietuvių nei kitose užsienio šalyse, jau kitąmet situacija keisis kardinaliai: studijų kaina Anglijoje kils iki 40 tūkst. svarų sterlingų per metus. Norintys mokytis svečioje šalyje turėtų įvertinti visas aplinkybes, mat studijos ne visada būna tokios, kokias įsivaizduoja lietuviai. Tada tenka nusivilti. Būtent taip nutiko kraštietei Rugilei Kačkauskaitei, kuri po ilgų svarstymų visgi metė mokslus užsienyje ir grįžo į Lietuvą.

Svajojo jau seniai
Apie studijas svečioje šalyje Rugilė svajojo seniai – nuo tada, kai pirmą kartą lankėsi Olandijoje. Ją sužavėjo kitokia kultūra, žmonės, visa atmosfera. Tačiau kai baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją ir nusprendė toliau studijuoti užsienyje, Anglija, kaip ir daugeliui jos bendraamžių, atrodė tobulas variantas dėl mokamos kalbos ir palankių sąlygų studijoms. Taip Rugilė pasirinko kompozicijos studijas Huddersfieldo universitete.

Pradžia – su permainomis
Pasak R. Kačkauskaitės, pirmieji studijų metai praėjo tikrai neblogai, nes per trumpą laiką atsiskleidė pagrindinis studijų užsienyje pliusas – vis nykstantis kalbos barjeras.
Gyvendama su studentais iš įvairių šalių ji galėjo susipažinti su daugiau kultūrų, buvo priversta išeiti iš savo komforto zonos. Tačiau didžiausias trūkumas, prie kurio reikėjo priprasti, – Lietuvoje likusios šeimos bei draugų ilgesys.
Visgi labiausiai Rugilę trikdė ne naujos patirtys, bet mokymo sistema. Huddersfieldo universitetas neskirstė studentų pagal lygius, nepritaikė mokymo pagal jų gebėjimus, o bandė visų žinias „sulyginti“. Lietuvės žinių bagažas, įgytas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, tapo nebereikalingas – kartu su kitais studentais jai teko muzikos mokytis iš pradžių.
Todėl viskas, ką mergina buvo išmokusi konservatorijoje, Anglijoje tapo tik priežastimi, leidusia per paskaitas nuobodžiauti.
„Tiems, kurie atvažiuoja beveik nieko nemokėdami, mokslai Huddersfieldo universitete labai praverčia, nes disciplinų mokoma lėtai, nuosekliai, stengiamasi padėti atsiliekantiesiems. Visgi aš pati universitete visus mokslo metus prabuvau veltui, laiką leidau savo malonumui, o ne mokymuisi“, – sakė Rugilė.

Karantino „džiaugsmai“
Mokslo metams įpusėjus užsienyje studijuojančius jaunuolius užklupo netikėtas išbandymas – pasaulinė koronaviruso pandemija. Vos spėjusiai apsiprasti su atotrūkiu nuo gimtos šalies ir lėtu mokymosi tempu merginai teko viską mesti ir grįžti atgal į namus bei studijas tęsti nuotoliniu būdu.
Pasak Rugilės, tada išryškėjo didžiausios bėdos – nuotolinis mokymas buvo prastai organizuotas, o kartais ir išvis neįmanomas.
„Nežinau, kaip kitose srityse, tačiau mokytis meno nuotoliniu būdu buvo tikrai nelengva. Aišku, kiekvienas dėstytojas stengėsi savaip pritaikyti dalyko programą mums, taikė įvairias lengvatas, tačiau tai nebuvo pati lengviausia užduotis“, – išbandymus prisiminė Rugilė.
Nuotoliniai mokslai tęsėsi ilgai ir vis kėlė abejonių dėl jų kokybės, taip pat dėl tolesnių studijų Anglijoje. Prie viso to prisidėjo ir baimė dėl antrosios viruso bangos, taip pat skirtinga šalių kovos su pandemija politika karantino metu.
Pasibaigus karantinui ir mokymuisi nuotoliniu būdu, Rugilė nusprendė mesti užsienyje pradėtus mokslus ir į Angliją nebegrįžti.
R. Kačkauskaitė dabar studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kino meną ir garso dizainą. Nors Rugilė gali suskaičiuoti daug studijų užsienyje minusų, visgi neabejoja, kad ten išgyventos patirtys jai pravers ateities kelyje.
Tiems, kurie ruošiasi studijuoti svetur, Rugilė pataria nusiteikti, jog kita šalis sukels daug nepatogumų, tokių, kaip neįprastas studijų tempas, skirtingos mokslo programos, artimųjų ilgesys. Tačiau jei yra galimybė visa tai išbandyti, tai padaryti verta. Juk naujos pažintys ir kita kultūra sukuria nepamirštamą patirtį.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite