Angle down Atgal

Jei meilės žodžiai netiesa, burna nukanda ranką

Šv. Valentino dieną vieni dalijasi širdelėmis, kiti laiškučiais, dar kiti eina į renginius ar mylimą žmogų kviečia į pasimatymą. Tačiau ką tikro žinome apie šv. Valentiną?

Romoje prie Santa Maria in Cosmedin bažnyčios žiemą ir vasarą driekiasi užsieniečių turistų eilė. Bažnyčios prieangyje ant šoninės sienos yra antikinis meno kūrinys, vadinamas teisingumo burna. Sakoma, kad, į akmeninę burną įdėjus ranką, mylimam žmogui turi sakyti, kad myli. Jei tie žodžiai netiesa, burna nukanda ranką.

Tos pačios bažnyčios šoniniame altoriuje yra ir šv. Valentino relikvija. Jo kaukolės dalis.
Šv. Valentinas nuo amžių gerbiamas kaip globėjas, padedantis ligoniams, sergantiems epilepsija, podagra, cholera, taip pat žinomas kaip ramybės ir bitininkų globėjas. Tačiau labiausiai Valentiną pažįstame kaip įsimylėjėlių ir santuokos globėją.

Šv. Valentino dienos istorija prasideda III a. – tuo metu, kai gyveno tironas imperatorius Klaudijus II ir nuolankus krikščionis kankinys Valentinas. Klaudijus išleido įsakymą, įpareigojantį visus Romos gyventojus garbinti dvylika pagonių dievų. Visi, kurie nuspręsdavo tapti krikščionimis, buvo baudžiami mirties bausme.
Tačiau Valentinas buvo pasišventęs Kristaus idealams ir net grasinimai mirtimi nesutrukdė jam išpažinti krikščionių tikėjimo. Už tai jis buvo suimtas ir įkalintas.

Paskutiniosiomis Valentino gyvenimo savaitėmis įvyko nuostabus dalykas: matydamas, kad Valentinas buvo išsimokslinęs žmogus, kalėjimo prižiūrėtojas paklausė, ar jis nesutiktų mokyti jo dukros Julijos, kuri buvo akla nuo pat gimimo. Julija buvo graži, aštraus proto mergina. Valentinas skaitė jai Romos istoriją, mokė aritmetikos ir kalbėjo apie Dievą. Ji matė pasaulį jo akimis, pasitikėjo jo išmintimi, tylioje šio vyro stiprybėje surasdama paguodą.

– Valentinai, ar Dievas tikrai išgirsta mūsų maldas? – vieną dieną paklausė Julija.

– Taip, mano vaike, Jis išgirsta kiekvieną maldą, – atsakė šis.

– Žinai, ko prašau Dievą kiekvieną vakarą? Kad praregėčiau. Aš labai norėčiau matyti viską, apie ką man kalbėjai...

– Dievas suteikia visa, kas mums yra gera, jei tik Juo tikime, – atsakė Valentinas.

– O, Valentinai, aš tikiu, – atsakė Julija, – aš tikiu!

Ir atsiklaupė, įsikibusi jo rankos. Abu jie tyliai meldėsi. Staiga kalėjimo celėje nušvito skaisti šviesa ir Julija džiaugsmingai sušuko:
– Valentinai, aš matau! Aš matau!

– Šlovė Viešpačiui! – sušuko Valentinas ir atsiklaupė šalia.

Savo mirties išvakarėse Valentinas Julijai parašė paskutinę žinutę, ragindamas ją išsaugoti prisirišimą prie Dievo. Žinutę pasirašė: "Tavo Valentinas."

Kitą dieną prie vartų, kurie vėliau buvo pavadinti Švento Valentino vartais (Porta Valentini), jam buvo įvykdyta mirties bausmė. Tai buvo 270 m. vasario 14-oji.

Šioje vietoje Romoje dabar stovi bažnyčia. Pasakojama, kad Julija ant jo kapo pasodinusi migdolmedį, žydintį oranžiniais žiedais. Šiandien migdolo medis tebelieka amžinai išliekančios meilės ir draugystės simboliu.

Šv. Valentinai, melski, užtarki mus!

Vasario 14 d., šv. Valentino dieną, Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje 18 val. šv. Mišių metu bus teikiamas palaiminimas sutuoktinių, sužadėtinių poroms bei visiems tuo metu besimeldžiantiesiems.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite