Mokiniai sukūrė vabalų viešbučius. Bibliotekos nuotr.
Angle down Atgal

Susitikimas su Giedriumi Buču: „Neišmesk, o suteik naują gyvenimą“

Spalio 14 dieną Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka organizavo nuotolinį susitikimą su edukatoriumi Giedriumi Buču, kuris Šiaulių miesto ir rajono mokyklų mokinius pakvietė į diskusiją ir kūrybines dirbtuves „Neišmesk, o suteik naują gyvenimą“.

Savo idėjomis buria bendraminčius

Prasidėjus susitikimui, dalyviai pirmiausia sužinojo, kad G. Bučas – socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, Pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas. Žygio pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą“ iniciatorius, įvairių kitų iniciatyvų, meninių instaliacijų autorius, suburdamas bendraminčius rūpinasi švaresnės ir tvaresnės aplinkos sukūrimu. Tad įkvėpta šios kilnios iniciatyvos, biblioteka su G. Buču jau antrus metus sėkmingai bendradarbiauja.

Antrinis panaudojimas – tai gyvenimo filosofija

Kaip teigė G. Bučas, „antrinis panaudojimas – tai gyvenimo būdas, pakankamai svarbus gyvenimo atributas, kuris skatina neišmesti tam tikro daikto, o panaudoti dar kartą“. Antrinio panaudojimo nauda yra neabejotina, kadangi nebus naudojami gamtos resursai ir nebus „kuriamos“ šiukšlės, kurias reikės sutvarkyti. „Žmogaus veikla vienareikšmiškai daro įtaką klimato kaitai“, – mokiniams pasakojo edukatorius.

Klimato kaita – aktuali šių dienų problema

„Klimato kaita iš tikrųjų vyksta, tai nėra kažkoks šūkis, ją net galima pamatyti pas save ir aplinkui“ – susidomėjusiems mokiniams aiškino G. Bučas. Pasak jo, puikus pavyzdys matyti ir Lietuvoje – vasarą dėl didelio liūčių kiekio, kai per vieną dieną gaunama visos savaitės kritulių norma, staiga užliejamos gatvės. Taip pat pastebime, kad žiemos nyksta ir nebėra jau tokios šaltos kaip ir anksčiau. „Visi gamtos ciklai, tiek šaltis tiek karštis yra reikalingi gamtai, tačiau viskas turi būti subalansuota,“ – apie gamtos pokyčius pasakojo G. Bučas. – „Dėl klimato kaitos kenčia ne tik gamta, bet ir ūkiai, pramonė, gamyba, žmonės. Klimatas keičiasi dėl žmogaus veiklos – dėl gamybos, kuro išteklių, perteklinio vartojimo, būtent dėl to ir vyksta šiltnamio efektas ir klimato kaita.“

Iniciatyva „Už švarią Lietuvą“

G. Bučas papasakojo ir apie vieną svarbiausių organizuotų iniciatyvų, atskleidusių, kiek daug žmogus išmeta šiukšlių gamtoje. Kaip pasakojo edukatorius, praėjusių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais buvo organizuotas žygis-ekspedicija aplink Lietuvą „Už švarią Lietuvą“.  Žygis turėjo tris tikslus: 1. Apeiti pėsčiomis Lietuvą, pasigrožėti gamta, susipažinti su žmonėmis, su jais pabendrauti, buvo kviečiami ir pabendrauti; 2. Surinkti savo kelyje rastas šiukšles (žygio metu buvo renkamos šiukšlės, kurios buvo rūšiuojamos bei skaičiuojamos, kiekvieną dieną); 3. Sukurti bendrystę – kviesti prie šios iniciatyvos jungtis žmones, bendruomenes, politikus verslus, kad pamatytų esamą situaciją ir ieškotų būdų, kaip ją pagerinti. „Tos šiukšlės ir atliekos, nėra vien fizinė tarša“ – žygio pastebėjimais dalijosi iniciatorius. G. Bučas atviravo, kad deja, žygio metu buvo rasta nemažai šiukšlių: „ateities kartoms mes paliekam nemažai plastiko, kurį po daug metų ras archeologai ir spręs bei tirs mūsų elgseną, kaip mes gyvenom, ką valgėm, kaip tvarkėmės su atliekomis,“ – samprotavo G. Bučas. Atliekos žygio metu buvo rūšiuojamos net į 30 dalių! „Pamačius tokį vaizdą, mes pamatome, kiek visko turime, nes didžioji dalis surūšiuotų atliekų yra vienkartinės, mažai panaudotos, neperdirbamos, labai mažai atliekų turi galimybę būti perdirbtos. Rastos šiukšlės leido suprasti, kad gyvename perteklinio naudojimo amžiuje,“  – įspūdžiais apie rastas atliekas dalijosi G. Bučas. Visame kelyje buvo surinkta net 100 kg šiukšlių! Paklausus vaikų, kas yra atsakingi už perteklinį panaudojimą bei šiukšlių išmetimą, vaikai iškart atsakė, kad žmonės, tačiau, G. Bučo teigimu, nes už vartotojiškumą ir atliekų išmetimą esame atsakingi mes visi, kitaip tariant, aš, esu atsakingas, ir tik kiekvieno žmogaus iniciatyva įmanoma sumažinti vartotojiškumą ir išmetamų atliekų kiekį. Taip pat iniciatyvos autorius išskyrė 5 pagrindinius darnaus vartojamo principus:  atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, rūšiuoti, kompostuoti.

Kūrybinės vabalų viešbučio dirbtuvės

Po išsamios ir įdomios teorinės dalies vaikų laukė praktinė užduotis – iš gamtoje rastų išteklių (medžio šakų, lapų ir buitinių antrinių žaliavų) sukurti vabalų viešbutį, nes įvairūs vabzdžiai ir bitės yra svarbi ekosistemos dalis. Kaip pasakojo G. Bučas, vabalų viešbučiai yra labai svarbūs miestuose, kadangi mažėja medžių, krūmų, todėl nebelieka vietos veistis ir gyventi įvairiems vabalams. Edukatorius demonstravo, kaip sukurti vabalų viešbutį, o edukacijos dalyviai kartu pasigamino šiuos viešbučius, kuriuos pakabino pakabinti ant medžių.

Susitikime su G. Buču mokiniai įsisąmonino, kad mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje, o mažinti vartotojiškumui tikrai daug nereikia, juk galima sumažinti plastiką labai mažais žingsniais, pvz., ką  nors perkant nebūtinai imti plastikinį maišelį. Taip po truputį mes visi galime kurti tvarią aplinką, kad ateities kartos galėtų džiaugtis gražia gamta, gyventi tvarkingoje planetoje bei patys kurti švarią ateitį.  

Prie susitikimo prisijungė 3–8 klasių mokiniai iš: Šiaulių Gytarių progimnazijos (mokytoja Ilona Jankauskienė); Alksniupių pagrindinės mokyklos (mokytoja Jurgita Dumbrienė); Radviliškio Gražinos pagrindinė mokyklos (mokytoja Rasa Jasiulienė); Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos (mokytoja Salvinija Vaičiūnienė); Šiaulių rajono S. ir V. Zubovų mokyklos (mokytoja Vilma Urniežienė); Gruzdžių vaikų socializacijos centro (mokytoja Rasa Sabaliauskienė); Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos (mokytoja Liolita Ramanauskienė ir ugdymo karjerai specialistė Živilė Steponavičienė).

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite