Angle down Atgal

Suomių parlamentas reiškia paramą šalies narystei NATO

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.

Suomijos parlamente pirmadienį ir antradienį vyko debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės), šiuo metu viešinčio Stokholme, siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą.

Švedija anksčiau antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso.

Sekmadienį S. Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) išdėstė pasiūlymą dėl stojimo į NATO.

„Mūsų saugumo aplinka iš pagrindų pakito, – pirmadienį parlamentui sakė S. Marin. – Vienintelė šalis, kelianti grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai agresyviai kariaujanti, yra Rusija.“

Parlamento pritarimas reiškia, kad prezidentas ir vyriausybė gali pradėti oficialią paraiškos teikimo procedūrą.

„Šįvakar pasirašysime paraišką įstoti į NATO“, – „Yle“ sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

„Tuomet, galbūt rytoj, kartu su Švedija Suomijos ambasadorius prie NATO pateiks paraišką NATO“, – nurodė jis.

Per iškilmingą ceremoniją Stokholme Suomijos ir Švedijos vadovai patvirtino, kad abi šalys kartu teiks paraiškas stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) ir S. Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Nors dauguma NATO narių nori kuo greičiau priimti abi šalis, Turkija gali apsunkinti šį procesą. Ankara kaltina Stokholmą ir Helsinkį neveiklumu prieš užsienyje gyvenančius kurdų kovotojus.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pakartojo savo praėjusią savaitę išdėstytą poziciją, kad abiejų Šiaurės šalių kelias į NATO toli gražu nebus sklandus. Visos 30 dabartinių NATO šalių turi sutikti, kad būtų atvertos durys naujoms narėms. R. T. Erdoganas apkaltino abi Šiaurės šalis atsisakant išduoti Turkijos ieškomus „teroristus“.

R. T. Erdogano komentarus S. Niinisto pavadino „stebinančiais ir įdomiais“.

„Pastarosiomis dienomis Turkijos pareiškimai labai greitai pasikeitė ir sugriežtėjo, tačiau esu tikras, kad išspręsime situaciją per konstruktyvias derybas“, – nurodė S. Niinisto.

Suomija, turinti 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, 1939 metais patyrė Sovietų Sąjungos karinę invaziją.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai buvo priversti pasirašyti taikos sutartį su Maskva, pagal kurią sovietams buvo perleistos didelės teritorijos rytiniame Karelijos regione.

Kaip rodo naujausios apklausos, suomių, norinčių, kad jų šalis įstotų į bloką, dalis padidėjo iki daugiau kaip trijų ketvirtadalių ir yra daugiau kaip trigubai didesnė, lyginant su padėtimi iki vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

 

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite