Angle down Atgal

„Socialiniais darbuotojais ne tampama, o gimstama…“

Kilus COVID-19 ligos protrūkiams Veiverių ir Jiezno pirminiuose sveikatos priežiūros centruose, Prienų globos namuose, šioms įstaigoms prireikė savanorių pagalbos. Pirmoji įstaiga, kuri atsiliepė į medikų ir kitų sudėtingomis sąlygomis dirbančiųjų prašymą bei tapo atvira Prienų rajono savivaldybės administracijos pavedimui, buvo Prienų socialinių paslaugų centras. Šešios Centro socialinės darbuotojos, žinodamos galimas rizikas, sutiko padirbėti darbo rankų pritrūkusiose slaugos ir globos įstaigose.

Pasiryžo eiti ten, kur didžiausia rizika

Socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, geranoriškai įsitraukusios į kovos su koronavirusu fronto priešakines gretas, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse bei globos namuose atliko gyvybiškai svarbų darbą, tokį pat, kaip ir gydytojai, slaugytojai, nuolatinis personalas. Jos rūpinosi kasdieniais senolių poreikiais, juos maitino ir prausė, atliko kitus pavedimus. Dvi socialinės darbuotojos buvo įdarbintos slaugytojų padėjėjomis Veiverių PSPC. Viena iš jų papildomai dirbo ir Prienų globos namuose. Keturios centro darbuotojos atėjo į pagalbą Prienų globos namams, viena – savanoriškai parą padirbėjo Jiezno PSPC.
–Minėtoms įstaigoms pristigus papildomų rankų, galimybę joms pagelbėti aptarėme su kolektyvu, profesinėmis sąjungomis. Darbuotojai patys įsivertino, kurie galėtų laikinai pavaduoti susirgusius kitų įstaigų personalo narius. Aišku, jie nerimavo, svarstė apie savo ir šeimų narių saugumą. Esu labai dėkinga darbuotojoms už tai, kad jos nesikratė šios pareigos, neklausė, kodėl turi eiti jos, o ne kažkas kitas… Šias specialistes vertinu itin gerai – jos atsidavusios savo profesijai, neabejingos kitiems ir visuomet pasiruošusios ateiti į pagalbą. Toks darbuotojų atsakingumas ir pilietiškumas būdingas aukštos profesinės kultūros įstaigai, turinčiai aiškius prioritetus, stiprią komandą, – įsitikinusi Prienų socialinių paslaugų centro direktorė Aurelija Urbonienė.
Darbas slaugos palatose, su senyvo amžiaus žmonėmis buvo susijęs su nuolatine COVID-19 rizika, ir iš tiesų jis paliko pasekmes – trys savanorės užsikrėtė ir persirgo koronavirusu, tapo laikinai nedarbingos.
–Net ir tuomet iš jų neišgirdau priekaištų, kad man prašant joms teko eiti dirbti į COVID-19 židinius. Centro darbuotojams parašiau padėkos laiškus, kuriuose padėkojau ir už jų pilietiškumą, žmogiškąsias savybes, kurios itin svarbios socialiniame darbe, – įstaigos vadovė sakė besididžiuojanti centro darbuotojais.
Visgi jos balse juntamas ir kartėlis: „Manau, kad ir kitų įstaigų, kurios karantino metu dirbo nuotoliniu būdu, darbuotojai taip pat galėjo atsiliepti į kvietimą tapti savanoriais. Juk tokiam darbui atlikti nereikėjo atitinkamos kvalifikacijos ar specialaus išsilavinimo, tik – noro ir pilietiškumo. Visgi apie kitus pagalbos pavyzdžius neteko girdėti…“

Paslaugos teikiamos ir karantino metu
A.Urbonienės teigimu, patirtos naujos ir netikėtos situacijos dar kartą patvirtino, jog socialiniais darbuotojais ne tampama, o gimstama. Nors COVID-19 liga neaplenkė ir įstaigos kolektyvo, komandinio darbo dėka jis įveikė kilusius iššūkius, susirgusių darbuotojų pareigas perėmė bendradarbiai.

–Šiuo laikmečiu socialinių paslaugų srities darbuotojai dirba dar intensyviau, jiems tenka didelė atsakomybė, valdant įvairias rizikas, tenkinant paslaugų gavėjų poreikius, teikiant jiems emocinį palaikymą. Manyčiau, kad karantino metu socialinės paslaugos gyventojams yra antros pagal svarbą ir reikalingumą po medicininių paslaugų, – akcentuoja įstaigos direktorė Aurelija Urbonienė.
Todėl karantino laikotarpiu Socialinių paslaugų centras durų neužvėrė: darbuotojai dirba derindami ir nuotolinį, ir kontaktinį darbą, konsultuoja telefonu, nes atsiranda svarbių priežasčių, kai reikia dėl pagalbos asmenims ar šeimoms priimti sprendimus nedelsiant.
Anot A.Urbonienės, mišriu būdu dirba tie socialiniai darbuotojai, kurie teikia paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus. Visgi telefonu kai kurių dalykų neaptarsi, todėl jiems neretai tenka susitikti su globojamomis šeimomis saugioje aplinkoje, vienos iš aktualiausių – vaikų nuotolinio mokymo, tarpusavio santykių ir kitos problemos. Šeimoms organizuojamos psichologo konsultacijos.

Socialinio darbuotojo padėjėjos kaimiškose ir miesto seniūnijose, laikydamosi visų saugumo reikalavimų, lanko apie 130 vienišų, neįgalių garbaus amžiaus žmonių. Paslaugos teikiamos tokiu dažnumu, jog būtų patenkinti asmenų svarbiausi gyvybiniai poreikiai.
Socialinio darbuotojo padėjėjos yra artimiausios pagalbininkės vieniems gyvenantiems asmenims, ypač dabar, per šalčius, kai reikia atnešti malkų, pakūrenti krosnį, parūpinti maisto, vaistų. Bendradarbiaujant su maltiečiais, darbuotojos išvežiojo dovanėles seneliams ir taip juos pradžiugino šventiniu laikotarpiu.
Taip pat nenutrūko ir Integralios pagalbos komandos teikiamos dienos socialinės globos ir slaugos paslaugos 20-čiai neįgalių, senyvo amžiaus asmenų, kurie, slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų prižiūrimi, gali kuo ilgiau ir kokybiškiau gyventi savo namuose. A.Urbonienės teigimu, Integralios pagalbos paslaugos jau teikiamos penktus metus, per šį laikotarpį jomis pasinaudojo 35 asmenys.
Socialinių paslaugų centro duris kiekvieną darbo dieną praveria ir keli jo lankytojai, turintys negalią. Gerinant jų psichinę sveikatą, tenkinant nuolatinio bendravimo poreikį, neįgaliesiems organizuojamas meninis, muzikinis užimtumas, kitos veiklos grupėje ar lauke, su jais nuolat bendrauja psichologas.
– Lapkričio mėnesį, Prienuose pagausėjus koronaviruso atvejų, dviems savaitėms buvome sustabdę darbą su neįgaliaisiais. Užsidarius namuose turinčiųjų psichikos negalią savijauta pablogėjo, elgesys tapo sunkiai valdomas, todėl nusprendėme užimtumo veiklas centre tęsti, nes socializacija šiems žmonėms yra būtina. Kita vertus, paslaugos, neįgaliems žmonėms teikiamos įstaigoje, yra reikšminga pagalba ir jų šeimų nariams, – įsitikinusi įstaigos vadovė.
A.Urbonienė patvirtina, kad karantino laikotarpiu būna dienų, kai telefonas įkaista nuo gyventojų skambučių. Padaugėjo besikreipiančiųjų į Socialinių paslaugų centrą dėl vienokios ar kitos pagalbos, prireikia pavėžėjimo paslaugos, pasirūpinti sergančiaisiais, per sausį gauta net 30 prašymų dėl kompensacinės technikos gavimo.

Pandemijos fone girdisi ir gerų žinių

Socialinių paslaugų centro direktorė apgailestauja, kad, karantino ribojimams tęsiantis, įstaiga negali šiems metams planuoti naujų veiklų. Visgi, jos teigimu, įstaiga kartu su VšĮ „Darnūs namai“ ir Prienų švietimo pagalbos tarnyba partnerio teisėmis ketina įsitraukti į du projektus ,,Socialinės integracijos stiprinimo mechanizmai vaikams ir jaunuoliams su aukštos rizikos elgsena ir (ar) iš nepalankių aplinkų“. Paraiškos pateiktos Europos socialinio fondo agentūrai, laukiama jų vertinimo. Gavus pritarimą ir finansavimą, Prienų socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis galėtų taikyti Skandinavijos šalių bei JAV metodus tiesioginiame darbe su sutrikusio emocinio elgesio, į savižudybes linkusiais vaikais, paaugliais, jau padariusiais bet kokio pobūdžio teisės aktų pažeidimų ir kt.
Pokalbį su Prienų socialinių paslaugų centro direktore baigiame viltinga gaida šioje nelengvoje socialiniams darbuotojams kasdienybėje.
Sausio mėnuo šios įstaigos darbuotojams atnešė dvi geras žinias. Nuo šių metų pradžios socialinių darbuotojų padėjėjams atlyginimai didėja iki 20–ties procentų.
O sausio 18 dieną 26 darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su paslaugų gavėjais, paskiepyti pirmuoju COVID-19 vakcinos skiepu.
Socialinių paslaugų centro darbuotojai su nekantrumu laukia naujų patalpų buvusiame „Saulutės“ darželio pastate, kurių remontas jau artėja prie pabaigtuvių. Į naujas, gražias ir erdvias patalpas persikels centro Paramos šeimai skyrius.
Dalė Lazauskienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite