Angle down Atgal

Šiauliuose prisiminta tremčių istorija

Šiauliuose minint Gedulo ir vilties dieną, pagerbti trėmimų aukas šiauliečiai buvo kviečiami į įvairiausius renginius. Prieš vidurdienį paskelbta visuotinė tylos minutė, vyko tradicinis Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie geležinkelio rampos, koncertas ir šv. Mišios.

Prieš daugiau nei 8 dešimtmečius Lietuva buvo okupuota sovietinio režimo, o netrukus pradėtas ir lietuvių tautos naikinimas. Į šalies istoriją 1941 m. birželio 14-oji įrašyta kruvinomis raidėmis, tą naktį prasidėjo pirmasis masinis lietuvių trėmimas. Po antrojo pasaulinio karo, kuris irgi pareikalavo daugybės aukų, trėmimai buvo tęsiami. Minint 81-ąsias pirmojo trėmimo metines, Šiaulių Prisikėlimo aikštės skvere surengta tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.

Jos metu buvo skaitomos tūkstančių tremtinių ir politinių kalinių pavardės, įvardijami jų likimai.

Po visuotinės tylos minutės pirmasis tremtinių pavardes skaitė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, jį pakeitė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė. Pavardžių skaitymai tęsėsi iki pat vakaro.

13 valandą šiauliečiai pakviesti į minėjimą prie geležinkelio rampos – vietos, iš kurios į tolimąjį Sibirą ir pajudėjo gyvuliniai vagonai su vyrais, moterimis, vaikais ir seneliais. Renginį pradėjo Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“, kartu su susirinkusiais sugiedojęs Tautišką giesmę.

Kalbėdamas renginio dalyviams Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pabrėžė istorijos atsikartojimą Ukrainoje, kur okupantai siaubia nepriklausomą šalį, žudo ir tremia nekaltus gyventojus.

„Šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių buvo išsiųsti į kančių pasaulį, siekiant palaužti, nutautinti laisvą šalį. Kiekvienais metais susirenkame čia, kur vagonai išriedėjo į nežinomybę. Šiandien, skaitant tremtinių pavardes, tarp kelių šimtų ištremtųjų radau vos kelis, kurie grįžo, kiti žuvo ar jų likimas nežinomas. Prisiliečiant prie šios mūsų tautos tragedijos kyla klausimai „kodėl?“ ir „ką daryti, kad tai nesikartotų?“. Atrodytų, kad praėjus tiek metų, istorijos pasikartojimas jau nebegalimas, bet ir vėl stoja žmogus prieš žmogų siekdamas kažkokių juodų tikslų. Darykime viską, kad to nebūtų“, – kvietė A. Visockas.   

Istoriškai svarbioje vietoje išgyvenimais dalijosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė, eiles skaitė tremtinys, poetas Jaunius Kulnys.

Susirinkusiems jautrius muzikos kūrinius dovanojo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudies instrumentų orkestras ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos vaikinų ansamblis „Fallco“.

Po minėjimo visi dalyviai buvo pakviesti į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, kurioje Gedulo ir vilties dieną pratęsė Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ organizuojamas koncertas „Skriski, skriski Lietuvėlėn“. Koncerte skambėjo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ ir  Šiaulių pučiamųjų orkestro atliekama muzika. Po koncerto Šiaulių katedroje už žuvusius laisvės gynėjus buvo aukojamos šv. Mišios. 

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite