Angle down Atgal

Šiaulių miesto švietimo įstaigų vadovų kėdėse – nauji veidai

Šiaulių miesto ugdymo įstaigose – permainų metas. Dar praėjusiais metais turėjo įvykti 24 konkursai į įvairių miesto švietimo įstaigų direktorių pareigas. Pandemijai gerokai pakoregavus visų mūsų planus, sumaišties kilo ir rengiant vadovų konkursus. Laisvas švietimo įstaigų vadovų kėdes užėmė tik 7 nauji direktoriai, likę konkursai taip ir neįvyko. Visgi, vis atviriau kalbama apie tai, kad mokyklos vadovų paieška tampa tikru iššūkiu – ne kiekvienas savyje randa drąsos rizikuoti nuolatine darbo vieta dėl penkerius metus trunkančios direktoriaus kadencijos. O ir atsakomybė šiame darbe tenka tikrai nemenka.

Praėjusių metų rudenį turėjo įvykti 24 konkursai į įvairių Šiaulių miesto švietimo įstaigų direktorių pareigas. Didžioji dalis jų buvo organizuojama dėl direktorių perrinkimo pasibaigus kadencijai. Iš 24 konkursų, 14 buvo atšaukti ir vyks šių metų kovo–balandžio mėnesiais. Šiaulių miesto Žmonių gerovės ir ugdymo departamento vadovės Astos Lesauskienės teigimu, suvėlavo Nacionaline švietimo agentūra. „Vadovai turi įsivertinti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas. Įvykus trukdžiams Nacionalinėje švietimo agentūroje, savivaldybė gavo pranešimus, kad vėluojama. Tie vadovai, kurie planavo dalyvauti, nebuvo pakviesti į kompetencijų vertinimus, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jiems pasiruošti“, – situaciją komentavo A. Lesauskienė.

Pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos prisidėjo ir pandemija: laikas vis bėgo, o kandidatai kvietimų taip ir nesulaukdavo. Galiausiai likus kelioms savaitėms iki konkurso, ateidavo kvietimai. Kilo sumaištis. Kandidatai kone tapo paskutinės minutės įkaitais, kai pasiruošti laiko nėra, o ir apskųsti vertinimus sąlygos nesudarytos. Tad dar lapkritį nuspręsta 14 konkursų atšaukti ir nukelti į šį pavasarį. Sudarytos laikinosios sutartys, įstaigoms paskirti laikini direktoriai, kol įvyks konkursai. „Norėjome išvengti įtampos. Tie vadovai, kurie jau eina pareigas negalėjo būti tikri, kad toliau tęs darbą, o ką jau kalbėti apie naujokų atėjimą. Manome, kad nėra sudaromos pakankamai normalios sąlygos žmonėms pasiruošti dalyvauti, tikimės, kad šį pavasarį tokių trukdžių nebebus“, – teigė A. Lesauskienė.

A. Lesauskienė. K. Šalčio nuotr.
A. Lesauskienė. K. Šalčio nuotr.

Trūksta norinčių kandidatuoti

Rengiant ugdymo įstaigų vadovų konkursus, išryškėjo dar viena opi problema, apie kurią vis drąsiau prabylama jau kelerius metus. Tai kandidatų trūkumas. Praeitais metais du konkursai neįvyko, nes tiesiog neatsirado nė vieno pretendento, norinčio užimti įstaigos vadovo pareigas. Taip pat vienas konkursas įvyko, tačiau pretendentas nesurinko reikiamo balo, komisija šito vadovo nepasirinko.

Pasak A. Lesauskienės, pastaraisiais metais kandidatų trūkumas tampa rimta problema. Kai kurios Šiaulių miesto ugdymo įstaigos netgi kelerius metus neturi nuolatinio vadovo, jo pareigas eina laikinai paskirtas direktorius. O atrasti naują vadovą – nemenkas iššūkis. Ne kiekvienas pasiryžta rizikuoti nuolatine darbo vieta dėl penkerių metų kadencijos, o ir reikalavimai, keliami ugdymo įstaigų vadovams, aukšti, todėl dažnai tenka rinktis iš vieno kandidato, arba jų nesulaukiama išvis. „Vadovai skiriami tik penkerių metų kadencijai, todėl tai, matyt, stabdo ateiti pavaduotojus. Jie jau turi nuolatinę darbo sutartį, todėl rizikuoti ateiti į įstaigos vadovus penkeriems metams yra labai sudėtinga. Be to švietimo įstaigų vadovams keliami labai aukšti reikalavimai, juos neramina ir finansiniai, ūkiniai dalykai, kurie užklumpa tapus direktoriumi. Ir atlyginimas iki šiol nebuvo didelis, bet pastaruoju metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolat didina vadovų pareiginės algos koeficientą. Žinoma, ir atsakomybė yra didelė“, – sakė A. Lesauskienė.

Vadovų kėdėse – nauji veidai

Visgi ryžtingų ir atkaklių kandidatų atsiranda. Praėjusiais metais septyni konkursai įvyko sėkmingai. Keturi vadovai jau dirbo mokyklose ir laimėjo konkursą dar penkeriems metams. Šiaulių „Romuvos“ progimnazijai ir toliau vadovaus Stanislava Prazauskienė, Salduvės progimnazijai – Natalija Kaunickienė, Sandoros progimnazijai – Kęstutis Šaltis, o Lieporių gimnazijai Sigita Malinauskienė.

Taip pat išrinkti ir trys nauji švietimo įstaigų vadovai. Šiaulių lopšeliui-darželiui „Gluosnis“ vadovauja Rita Jasmontienė, Juventos progimnazijai – Rita Tamašauskienė, o Šiaulių miesto švietimo centro direktore tapo Vilma Tubutienė. „Norėtųsi pasidžiaugti naujais vadovais, labai tikimės, kad jiems pavyks įnešti naujų vėjų“, – sakė A. Lesauskienė.

R. Tamašauskienė. K. Šalčio nuotr.
R. Tamašauskienė. K. Šalčio nuotr.

Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorė R. Tamašauskienė: siekiu pažinti kolektyvą, stiprinti jų tikėjimą sėkme

Praėjusių metų rudenį Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktore tapo muzikos mokytoja, buvusi Gegužių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Tamašauskienė. Su ja pasikalbėjome apie naujas pareigas, iššūkius ir tikslus.

Dirbote mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gegužių progimnazijoje, kaip kilo mintis dalyvauti konkurse Juventos progimnazijos direktoriaus pareigoms užimti?

Mokytojo darbas, vadybinis darbas visada yra susijęs su tobulėjimu, augimu. Į šias pareigas žiūrėjau kaip į galimybę augti ir tobulėti, sužinoti daugiau, nei leido galimybės buvusiame darbe. Šiuo metu tai ir vyksta, tikrai turiu puikią progą ir būtinybę išmokti daug naujo, o tuo pačiu naudoti ir įgytą patirtį bei žinias.

Kaip sekasi? Su kokiais iššūkiais susiduriate savo naujame darbe?

Sėkmė yra labai neapibrėžtas žodis. Manau, kad šiuo metu dirbu nuoširdžiai ir daug, man rūpi Šiaulių „Juventos" progimnazijos gerovė, esu šios mokyklos dalis, joje mokėsi mano vaikas, todėl gerai ją pažįstu, siekiu veiklos tobulėjimo, augimo, dar geresnių rezultatų. Iššūkiai – tai yra sritys, su kuriomis neteko susidurti dirbant pavaduotojo darbą, vadovas yra atsakingas už visas ugdymo įstaigos sritis, kaip ir minėjau, šiuo metu turiu galimybę tobulinti kompetencijas srityse, kurios buvo mano vadovo funkcija.

Šiuolaikinė mokykla. Kokia ji? Kaip pasiekti, kad mokyklos bendruomenė būtų vieninga, o mokykloje visiems būtų gera?

Šiuolaikinė mokykla – atvira, inovatyvi darbo metodais ir technologijomis, bendruomeniška ir tuo pačiu teikianti kokybišką ugdymą. Manau, kad „Juventos" progimnazijos bendruomenė – tėvai, vaikai, mokytojai didžiuojasi esantys šios mokyklos dalimi. Apie tai jie paliudijo paklausti, kas jiems yra „Gera mokykla“, to klausiau pradėjusi darbą. Sulaukiau labai šiltų atsakymų, kurie tik patvirtino, kad ši ugdymo įstaiga yra vertinama, pasirenkama sąmoningai, suprantant ir žinant jos ugdymo sistemos išskirtinumą, juk tai dvi mokyklos po vienu stogu. O dabar, kai minime mokyklos 50 metų sukaktį ir kai pasaulyje, šalyje bei mieste gyvename pandemijos laikotarpyje, suprantu, kad bendruomenė yra vieninga, nes puikiai atliepia į visas siūlomas, planuojamas veiklas, jau suburtas tėvų choras, planuojamas žygis, o rytoj youtoube kanale įvyks tarptautinė nuotolinė metodinė-praktinė konferencija „Muzikos įtaka mano gyvenimo kelio pasirinkimui, kuri ir įgarsins šios mokyklos ugdymo įtaką mums visiems.

Koks jūsų gyvenimo credo? Kaip tai atsispindi jūsų darbe? Kokiomis vertybėmis vadovaujatės?

Mano gyvenimo credo – „Jei kas rytą kelsitės su mintimi, kad šiandien nutiks kažkas gera, tai taip ir bus“ – pozityvumas, tikėjimas, bendrystė. Tai apibrėžia ir vertybes – siekiu pažinti kolektyvą, stiprinti jų tikėjimą sėkme, pasitikėjimą ir dalijimąsi, norą nešti gerą žinią apie savo darbą, mokyklos veiklą. Užmegzti ir gerinti santykį su vaiku, šeima, stiprinti bendruomeniškumą.

comment Skaitytojų komentarai (1)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite