Angle down Atgal

Šiaulių „Aušros“ muziejaus dailės skyriaus rinkiniai papildyti naujais eksponatais

2019 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus Lietuvos kultūros tarybos programos „Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas“ projektų konkursui pateikė projektą „Lietuvos menininkų šiuolaikinio vizualaus meno darbų, sukurtų po 1990 metų įsigijimas“. Gavus dalinį finansavimą, buvo įsigyti 5 eksponatai, kurių kaina 7 800 Eur.

Šiaulių „Aušros“ muziejus vienintelis Lietuvoje Dailės skyriaus rinkiniuose formuoja profesionalių šiauliečių menininkų kūrinių (tapytojų, grafikų, skulptorių, keramikų) kolekciją. Rinkinyje kaupiami kūriniai atspindi Šiauliuose vykstančius meno procesus, mieste gyvenančių ir kuriančių dalininkų nuostatas ir inspiracijas. Didžioji muziejuje saugomos kolekcijos dalis įsigyta iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (400 eksp.), o šiuolaikinio vizualaus meno darbų, sukurtų po 1990 metų, surinkta labai fragmentiškai. Atsiradusias spragas užpildome teikdami projektus Lietuvos kultūros tarybos konkursui „Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas“. Muziejaus sudaryta komisija iš menotyrininkų ir muziejininkų kolekcijai atrinko vertingiausius, unikaliausius, meninę ir istorinę vertę turinčius kūrinius. Remiantis rekomendacijomis, buvo pateikta paraiška ir įsigyti profesionalių šiauliečių menininkų Irenos Ambrazienės, Povilo Anikino ir Vytauto Tribandžio kūriniai, sukurti po 1990 m., kurie papildė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus rinkinius.

Irena Ambrazienė cikle „Susipynę I–III“ (2004) savo kūrybinę idėją materializavo naudodama paprastą grafitą, kurį įteisino kaip visiškai savarankišką ir išraiškos galimybėmis turtingą kūrybos priemonę. Dailininkė niekada nepiešia eskizų, nepripažįsta trintuko, todėl darbai yra ypač švarūs: kruopštus ir neužveltas štrichas, subtilūs ir skaidrūs šešėliai. Įvaldyti nemažą popieriaus lakštą, pasitelkus tik paprastą grafitinį pieštuką – meistrystė.

Povilo Anikino paveiksle „Besiilsinti moteris“ (1990) jaučiama giluminė ir meditacinė prasmė, pripildanti kūrinį romantikos, paslapties ir slaptų kodų.

Vytauto Tribandžio (1942–2009) paveiksle „Pasvirę medžiai“ (2001) atskleidžiamas lietuviškas gamtovaizdis. Jame ypatingą vietą užima medžiai, pripildantys paveikslą gyvybės. Vienur jie ramūs, kitur – draskomi vėjo, bet visur jie savotiški gyvybės sargai, primenantys apie gamtos ekologiją, apie medžio artumą žmogui. V. Tribandžio kūryboje plačios lygumų panoramos ir jaukūs miškų ir tarpukalnių kampeliai, Baltijos jūra ir žvejų kaimeliai susilieja į epinį pasakojimą apie gimtinę, tėviškę, Tėvynę.

Šiauliečiai menininkai tęsia ir puoselėja tradicines meno vertybes, tuo pat metu nelikdami šiuolaikinio meno galimybių, idėjų ir modernių formų nuošalyje. Jie aktyviai dalyvauja ir visos Lietuvos meniniame gyvenime: visoje šalyje rengia parodas, yra aktyvūs plenerų dalyviai. Dalis įsijungia į Europos meninius procesus.

Įsigytos vertybės turi išskirtinę svarbą ne tik Šiaulių miestui, regionui, bet ir Lietuvos kultūros istorijai, reprezentuoja autorių, išryškina jo vietą Lietuvos dailės kontekste.

Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) dėka šios vertybės taps prieinamos plačiajai visuomenei.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite