Angle down Atgal

Seime – diskusijos dėl valstybinių parkų miškų kirtimų

Seime pradėtos diskusijos, ar valstybinių parkų miškuose uždrausti kai kuriuos kirtimus. 

Tokias Saugomų teritorijų įstatymo pataisas Seimui pateikęs Andrius Palionis sako, kad remiantis geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais, norima ekologiniu, rekreaciniu požiūriu vertingus miškus pritaikyti sveikatinimui, poilsiui.

„Kaip pavyzdys, Vokietijoje iš tokių miškų yra gaunama 200 kartų daugiau pajamų nei iš parduodamos medienos“, –  pristatydamas pataisas Seime teigė jis. 

A. Palionio teigimu, vadinamieji atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei: „Ji išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų“. 

„Valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui pasiūlius valstybiniuose parkuose neapsiriboti dviejų kirtimo būdų draudimu, A. Palionis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, sanitariniai kirtimai yra būtini dėl ligų, o atrankiniai kirtimai nedaro žalos, nors tada ir nereikia atsodinti miško, nes jis natūraliai pats atauga.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad siūlomas draudimas yra „per daug apibendrinantis“, nes, pasak jo, kiekviena saugoma teritorija turi savo reglamentavimą, kas ten leidžiama, o kas draudžiama.

„Sakysime, jeigu yra saugoma kokia nors miško biocenozė (...), tai kokios nors saugomos teritorijos nuostatuose yra draudžiama kirsti mišką, jeigu tai yra tokio pobūdžio saugoma teritorija. Gali būti saugoma teritorija, pavyzdžiui, kaip geomorfologinis draustinis, jame saugomos reljefo formos ir ūkinė veikla miškuose nėra draudžiama. Šiuo atveju pakeitimas liečia be išlygų visas saugomas teritorijas ir net ten, kur draustinio nuostatai nedraudžia ūkinės veiklos, automatiškai yra uždraudžiama šita ūkinė veikla. Yra pakankamai reglamentuota: ten, kur miškas atlieka gamtosauginę funkciją, tai tokie ūkinės veiklos veiksniai ir taip yra draudžiami“, – teigė E. Gentvilas.

A. Palionio duomenimis, dabar Lietuvoje kirtimo mastai apie pustrečio karto viršija tvarų miškų naudojimą – ypač daug žalos tokie kirtimai padaro valstybiniuose parkuose, kur gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys.

Pasak jo, didžiausios neigiamos įtakos ekosistemai turi plynieji kirtimai. 

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite