Angle down Atgal

Seimas svarstys PSDF biudžeto vykdymo ataskaitą

Seimas po pateikimo pritarė praėjusių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ataskaitai. Pernai PSDF biudžeto, kuris buvo 11 proc. didesnis nei 2017 m., pajamos ir išlaidos sudarė apie 1,8 mlrd. eurų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai leido ne tik užtikrinti nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, bet ir sudarė galimybę padidinti gydymo paslaugų įkainius.

„Atsakingas, racionalus PSDF biudžeto planavimas ir valdymas pernai leido apmokėti naujas, iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, kompensuoti daugiau būtinų vaistų ligoniams. Taip pat – tęsėti medikų bendruomenei duotus pažadus dėl algų didinimo. Suprantame, kad tai būtina, siekiant ne tik išlaikyti profesionalius medikus Lietuvoje, bet ir pritraukti naujų. Ypač ką tik baigusių studijas, kad jie norėtų likti čia ir dirbti. Jau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad tokias tendencijas sieksime išlaikyti, tai neabejotinai atsispindės kitų metų biudžete“, – sako A. Veryga.

2018 m. didžioji PSDF biudžeto lėšų dalis atiteko sveikatos priežiūros paslaugoms – apie 1,2 mlrd. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleista beveik 311 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – daugiau nei 54 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – 11,8 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 97,7 mln. eurų.

Be to, pirmą kartą pernai iš augusių PSDF biudžeto pajamų tikslingai buvo skirta lėšų į PSDF biudžeto rezervą. Šio rezervo paskirtis – visada būti pasirengus finansiškai atremti ekonominių nuosmukių laikotarpius.

Pernai nuo gegužės 1-osios buvo perskaičiuotos ir patvirtintos naujos sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSDF lėšomis, bazinės kainos. Jos buvo didintos diferencijuotai, tačiau ne mažiau kaip 10 procentų. Tam iš viso papildomai skirta 99,5 mln. eurų iš PSDF. Gydymo įstaigų uždirbtos papildomos lėšos buvo nukreiptos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčiui didinti. Vidutiniškai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimai (bruto) pernai gegužės–gruodžio mėn., palyginti su 2017 m. liepos mėn.–2018 m. balandžio mėn., padidėjo 159 eurais (18 proc.). Statistika rodo, kad praėjusių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1873, slaugytojų – 958 eurus.

2018 m. ir toliau buvo didinama pirminės sveikatos priežiūros finansavimas, prioritetą teikiant naujoms paslaugoms, už kurias mokamas skatinamasis priedas, bei geriems darbo rezultatams. Atsižvelgiant į apsilankymų pas gydytoją dažnį ir sergamumą lėtinėmis ligomis, buvo patvirtintos naujos gyventojų amžiaus grupės ir perskaičiuotos kiekvienos amžiaus grupės asmenų metinės bazinės kainos.

Praėjusiais metais brangiai kainuojančios stacionarinės paslaugos buvo keičiamos dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir atitinkamomis ambulatorinėmis paslaugomis, nebloginant šių paslaugų kokybės ir saugumo. 2018 m. ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų buvo suteikta 2,6 karto daugiau nei stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų.

Pernai iš viso buvo suteiktos apie 1,43 mln. ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugos (kartu) bei apie 549 tūkst. stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų.

2018 m. buvo pradėti kompensuoti nauji 42 bendrinių pavadinimų vaistai, skirti moterų ir vyrų nevaisingumui, bronchektazėms, lėtiniam virusiniam C hepatitui, onkologinėms ligoms, antrojo tipo cukriniam diabetui gydyti.

Pernai mažėjo ir pacientų mokamų priemokų už kompensuojamuosius vaistus dalis, palyginti su bendra kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidų suma. 2018 m. ši dalis sudarė 14,4 proc., tai yra sumažėjo 4,7 proc. (2017 m. ši dalis sudarė 19,1 proc.). Vidutinė vienam receptui tenkanti priemoka sumažėjo nuo 4,99 euro (2017 m.) iki 3,90 euro (2018 m.), t. y. per metus vidutinė priemoka sumažėjo apie 22 proc.

Praėjusiais metais kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,17 mln. pacientų, t. y. apie 41,9 proc. visų Lietuvos gyventojų. Dėl senstančios populiacijos ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto kompensuojamųjų vaistų skiriama vis daugiau, jų vartojimas didėja.

Privalomąjį sveikatos draudimą ir jo fondą administruoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Toliau pateikta ataskaita bus svarstoma Socialinių reikalų, Seimo Audito bei Biudžeto ir finansų komitetuose.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite