Autotrės nuotraukos
Angle down Atgal

Sandra Liubkevičiūtė: „Tikiu, kad asmenybės ugdymas trunka visą gyvenimą“

Sandra Liubkevičiūtė Airijoje gyvena jau 14 metų. Kilusi iš nedidelio Kybartų miestelio jauna mergina net nesvajojo, kad kada nors jai teks dirbti teisės srityje. Šiuo metu Sandra baigė magistro studijas, o visai netrukus ji ketina papildomai specializuotis į kriminalinę ir administracinę teisę.

Šiuo metu Airijoje dirbi teisininke. Ar sunkiai sekėsi pasiekti karjeros tikslų?

Į Airiją atvykau prieš 14 metų neturėdama vidurinio išsilavinimo, o mano anglų kalbos žinios buvo labai menkos. Dėl prasto anglų kalbos mokėjimo vietoj dviejų metų teko mokytis tris. Dažnai verkiau, nes buvo sunku prisijaukinti kitos šalies kalbą, kultūrą ir kt.

Visada svajojau tapti policijos pareigūne, tačiau tai, atrodė, nepasiekiama, kadangi pasitikėjimo ir tikėjimo savimi labai trūko. Aplinkinai manyje taip pat neįžvelgė gabumų mokytis, todėl neketinau studijuoti universitete, o ir pajamų mano šeima tiek neturėjo. Apsidžiaugiau, nes Airijoje pedagogai ne tik palaikė, bet ir skatino siekti savo tikslų. Jie nuolat stengėsi „išstumti“ mane iš mano komforto zonos tam, kad atsiskleisčiau iki galo, nes manyje įžvelgė ryškų norą ir užsispyrimą. Baigusi vidurinę mokyklą Airijoje, deja, neteikiau prašymo studijuoti universitete, nes supratau, kad reikia susirasti darbą ir gyventi.

Pradėjusi dirbti padavėja supratau, kad vis tik norisi kažko daugiau. Jaučiau, kad privalau ne tik dirbti ir užsidirbti, bet ir kažko pasiekti. Praėjus metams nusprendžiau stoti į universitetą ir išbandyti savo jėgas. Tuometinis draugas mane palaikė ir skatino, kad jei tikrai noriu – privalau pabandyti. Kaip ir minėjau, teisės sritis visada mane traukė, todėl pateikiau keletą paraiškų į teisės bakalauro studijas. Daug vilčių tikrai neturėjau, tačiau netrukus sužinojau, kad esu priimta. Kadangi buvau emigrantė, kiekvieną kartą jaučiau, kad man reikia įdėti daugiau pastangų, nei airiams, nes anglų kalbos nežinojimas man buvo didžiausia spraga.

Prisimenu, kaip buvo sunku įsisavinti teisės terminologiją. Teisės sritis yra labai sudėtinga, nes ten vyrauja didelė konkurencija. Daug kartų savęs esu klaususi, kam man to reikia, bet visada tvirtai žinojau, kad apie tai aš svajojau visą gyvenimą ir dabar privalau to pasiekti. Turėjau nuostabius dėstytojus, kurie nuolat mane skatino, drąsino ir visada manimi tikėjo. Šiandien dirbu teisininke Airijos Teisingumo Ministerijoje ir galiu pasakyti, kad kelias iki čia buvo sunkus. Dirbant šioje srityje man teko pereiti daug neigiamų komentarų bei diskriminacijos, bet į tai niekada nekreipiau dėmesio, nes mano darbai visada kalbėjo patys už save, o laikui bėgant išmokau už save tvirtai pakovoti.

Baigei teisės magistro studijas ir dabar specializuojiesi tarptautinėje žmogaus teisių srityje. Esi aktyvi žmogaus teisių gynėja. Kodėl pasirinkai būtent šią sritį?

Mano didžiausias įkvėpėjas buvo dėstytojas, kuris dėstė būtent žmogaus teisių modulį. Būtent ten ir gimė mano susidomėjimas žmogaus teisės sritimi. Pusę metų teko studijuoti Madride (Ispanijoje), kur mokomojoje programoje vyravo tarptautinė žmogaus ir imigracijos bei pabėgėlių teisė. Studijuojant šias sritis buvo akivaizdu, kad teisės aktai įvairiose šalyse turi didžiules spragas ginant žmogaus teisę.

Dirbant LR nuolatinėje atstovybėje (prie Jungtinių tautų biuro) buvau paskirta dirbti būtent žmogaus teisių skyriuje, kur vienam atstovui padėjau ruoštis jungtinių tautų žmogaus teisių tarybos sesijoms, todėl įgijau nemažai praktikos šioje srityje.

Esu aktyvi savanorė įvairiose organizacijose, nes man patinka padėti žmonėms. Netrukus nusprendžiau stoti į teisės magistro studijas tam, kad įsigilinčiau į kuriamus įstatymus ir išryškinčiau jau esamas spragas teisinėje sistemoje.

Neseniai rašei straipsnį apie žmonių išnaudojimą darbe bei prekybą žmonėmis. Ką savo straipsnyje akcentavai ir kokią žinutę stengeisi perduoti skaitytojams?

Mano atliktas tyrimas akcentavo emigrantų išnaudojimą darbe. Dauguma lietuvių (ir ne tik) yra dažnai išnaudojami savo darbe. Emigrantai dirba ilgas darbo valandas, tačiau gauna kur kas mažesnį atlygį, nes dažnai neturi darbo sutarčių, neturi ir reikalingų apsaugos priemonių, dėl kurių neretai žmogus patiria rimtas ilgalaikes traumas. Savo tyrime aš akcentavau tai, kad Vyriausybė turėtų užtikrinti saugumą darbe ir privalo taikyti baudas už teisės aktų pažeidimą. Šią informaciją norėjosi pateikti Airijoje gyvenantiems emigrantams, kurie nežino, kokios jų teisės ir ko jie turi tikėtis iš savo darbdavių. Dauguma emigrantų atvyksta tam, kad užsidirbtų ir suteiktų sau bei savo šeimai geresnes sąlygas gyventi, tad jiems dažnai tenka prisitaikyti prie darbdavių elgesio, prastų darbo sąlygų. Žmonės nedrįsta prieštarauti savo darbdaviams, kadangi bijo prarasti savo darbo vietą. Norint visa tai pakeisti, žmonės turėtų netylėti, nes tik tokiu būdu įmanoma pakeisti šias spragas.

Kokie tavo tikslai yra dabar?

Neseniai baigiau magistro studijas, o prieš du mėnesius pradėjau dirbi teisininke Airijos Teisingumo Ministerijoje (policijos darbo tyrimų komisijoje). Esu laiminga ten, kur dabar esu. Artimiausiu metu ketinu papildomai specializuotis į kriminalinę ir administracinę teisę ir toliau kilti karjeros laiptais.

Kas tave įtakoja kaip asmenybę?

Mane įtakoja didelis noras išmokti ir sužinoti daug naujų dalykų. Mėgstu praleisti laiką su žmonėmis, kurie skirtingai mąsto, yra įdomūs. Tikiu, kad asmenybės ugdymas trunka visą gyvenimą, todėl nuolat siekiu būti geresne savo pačios versija.

Kaip manai, kodėl žmonės emigruoja ir ar reikia emigraciją stabdyti?

Manau, kad žmonės emigruoja siekdami geresnio gyvenimo. Mano šeima emigravusi jau daug metų. Daug žmonių emigruoja siekdami karjeros, naujų įspūdžių, tačiau dauguma vis dar bėga siekdami geresnio gyvenimo. Emigrantų įvaizdis Lietuvoje labai neigiamas, todėl kartais atrodo, kad žmogus smerkiamas vien dėl to, kad nori geresnės ateities sau ir savo šeimai. Sunku išgyventi Lietuvoje. Nemanau, kad būčiau tiek pasiekusi, kiek pavyko pasiekti Airijoje. Dažnai per televiziją pažiūriu žinias, tačiau girdžiu tik apie kainų šuolius, o atlyginimai menkai kyla. Visi mes pasiilgstame gimtinės, nes Lietuvoje mūsų šaknys, o tai yra dalis to, kuo mes esame. Sunku tiems, kurie emigruoja, bet žmonėms reikia gyventi. Nors jau 14 metų gyvenu Airijoje, tačiau vis dar pasiilgstu Lietuvos, nes ten mano namai ir mano gimtinė.

Koks yra tavo gyvenimo moto, kuris atspindėtų tavo požiūrį į gyvenimą?

Sėkmės „magija“ yra pasitikėjime savimi. Jei tiki savimi – gali padaryti bet ką. Svarbiausia yra nesustoti, o suklupus būtina atsistoti ir nebijoti rizikuoti dėl to, ko labiausiai nori. Mes visada tampame tuo, apie ką galvojame.

Ką patartum studijuojantiems būsimiems teisininkams?

Patarti galėčiau ne tik teisininkams, bet visiems, kurie turi svajonių. Henry David Thoreau yra pasakęs: „Ką gauni pasiekęs savo tikslų, anaiptol, nėra taip svarbu, kuo tu tampi jų siekdamas“. Nepaisant to, iš kur žmonės yra kilę ir visai nesvarbu, ar tavo šeima pasiturinti – nebijokite turėti didelių svajonių ir jų siekti. Niekada nereikia lyginti savęs su kitais. Labai svarbu žinoti, kad tik tu pats esi savo likimo kalvis ir nei sėkmė, nei likimas nėra už tai atsakingas - atsakingi esame mes patys.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite