Angle down Atgal

Rietave aptarti svarbiausi Vakarų Lietuvos plėtros klausimai

Rietave vykusioje konferencijoje „Kokį plėtros kelią renkasi Vakarų Lietuva“, kurioje dalyvavo daugiau negu 100 žmonių, buvo aptarti svarbiausi Vakarų Lietuvos plėtros klausimai, diskutuota apie profesinio mokymo indėlį gaivinant smulkų ir vidutinį verslą, mokslo ir konsultacijų svarbą. Nemažai kalbėta apie būsimas steigiamo Žemaitijos inovacijų centro veiklos kryptis, tausojančio žemės ūkio vystymą regione ir žinių poreikį šiai ūkininkavimo formai palaikyti. Konferencijos moderatoriai – Ugnius Savickas ir Gintautas Kniukšta.

Susirinkusiesiems kultūros centro salėje nuostabią muzikinę dovaną – Oginskio polonezą – įteikė Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos mokiniai. Visus pasveikino ir įžanginį konferencijos žodį tarė Savivaldybės meras Antanas Černeckis. Trumpai apžvelgęs Rietavo istoriją ir savivaldos šiame krašte pradžią, jis pabrėžė, kad „rietaviškiai sugeba susidoroti su dideliais iššūkiais. Tačiau, yra ir problemų, kurių nei Rietavo, nei kitos savivaldybės nepajėgios išspręsti. Viena iš jų – kai dėl įvairių priežasčių Vyriausybė nusprendžia uždaryti valstybines mokymo įstaigas, mūsų atveju – Žemaitijos kolegiją. Tai įvyko 2016 m. Likvidavus kolegiją, jos turto valdymas perduotas Plungės technologijų ir verslo mokyklai įkuriant filialą, o studijų užbaigimas patikėtas Klaipėdos valstybinei kolegijai.

Moksleivių skaičius, kaip ir buvo tikėtasi, dar sumažėjo. Liko didžiulis kompleksas su gerai įrengtomis laboratorijomis, bendrabučiu, valgykla, baseinu (apie 12 tūkst. kv. m). Liko ir didžiulė spraga rengiant vidurinės grandies specialistus.

Savivaldybė atsidūrė keistoje situacijoje. Likviduojant kolegiją, mūsų nuomonės stabdyti šį procesą niekas neklausė. Ir šiandien neturime jokios juridinės įtakos didžiuliam valstybės turtui, kuris kasdien nyksta. Plungės technologijų ir verslo mokyklai tiek jo nereikia, o ir suvaldyti, prižiūrėti jį mokykla nepajėgi. Klaida buvo padaryta likviduojant Žemaitijos kolegiją. Aiškiai suprantant ir žinant, kad bus tolimesnis griuvimas, nebuvo pasirūpinta ateitimi. Ministrė, pasirašiusi likvidavimo įsakymą, patrynė rankas – klausimas išspręstas. Labai norėtųsi valstybinio požiūrio į tokių problemų spendimą, ne tik pas mus, bet ir daugelyje kitų savivaldybių, kai metame didžiules lėšas naujų statinių statybai, o gerai įrengtiems leidžiame sugriūti. Dar vėliau atsiranda lėšų avariniams, apleistiems pastatams nugriauti. Žinoma, statybininkai turi darbo, bet gal geriau skirkime lėšų kūrimui, sutvarkymui, pritaikymui naujoms veikloms, išsaugant darbo vietas ar sukuriant naujas.“

Apie regionų skirtumus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinius, apie tai, ką galėtų padaryti Seimas, kalbėjo LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.

Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė supažindino su Europos žaliuoju susitarimu, papasakojo apie bendruosius ir kompleksinius žemės ūkio politikos tikslus, kaimo plėtros priemonių rūšis, investicines priemones 2021-2027 metais.

Apie profesinio mokymo plėtrą regionuose kalbėjo švietimo, kultūros ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys. Jis supažindino su problemomis, pasiekimais, profesinių mokyklų tinklu, neformaliuoju profesiniu mokymu, pagrindiniu ir viduriniu ugdymu profesinėse mokyklose. Jis pateikė ir siūlymus, kas galėtų būti padaryta netolimoje ateityje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanės, prof. dr. Astridos Miceikienės pranešimo tema – „Mokymosi visą gyvenimą vaidmuo regiono vystymui“. Ji kalbėjo apie emigruojantį jaunimą ir senėjantį kaimą, miesto ir kaimo namų ūkių pajamų nelygybę (vidutinės kaimo namų ūkio pajamos sudaro tik 67,9 proc. analogiškų pajamų mieste).

„Esame naujų kompetencijų formavimo pradinėje stadijoje: turime investuoti į skaitmenizacijos, robotizacijos, naujų verslo modelių kūrimo, biotechnologijų ir kitokias inovatyvias kompetencijas, – sakė A. Miceikienė. – Reikalingos ne tik profesinės žinios bet ir kitokios negu anksčiau asmeninės kompetencijos. Būtinas informacinių technologijų žinojimas, verslo analitikos žinios, projektų valdymo žinios, užsienio kalbų žinojimas. Būtinos asmeninės savybės yra komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, darbo grupėse gebėjimai, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas.“ Pasak pranešėjos, pasiūlymas Vakarų Lietuvos regionui būtų toks: inovatyvus perkvalifikavimo centras, orientuotas į IT technologijas, biotechnologijas ir jų taikymą bioekonomikos versluose.

Halda vietos verslo centro Karlshamne (Švedija) veiklą, galimybes ir perspektyvas, pasinaudojant vaizdo konferenciniu ryšiu, pristatė šio centro atstovė Marie Bjorck.

Pirmoji konferencijos dalis baigėsi diskusijomis, o po pertraukos visi vėl rinkosi į salę. Apie Lietuvos smulkųjį ir vidutinį verslą kalbėjo šio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Jos manymu, kad smulkusis ir vidutinis verslas išliktų regiono išsaugojimo garantu, būtina: atverti SVV ir Smulkiems šeimos ūkiams rinkas per viešuosius pirkimus; tikslingai plėtrai sukoordinuoti paramos sistemą; sujungti visas regionines SVV, šeimos ūkių, NVO, VVG, savivaldos, mokslo ir vietos gyventojų pajėgas bendrai priimtiems regiono plėtros planams įgyvendinti; įgyvendinti pilotinius projektus keliuose regionuose Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos (SOŽE) programos pagrindu; sukurti valstybinį banką, užtikrinantį SVV ir Šeimos ūkių finansavimą; valstybinių garantijų fondus įgalinti veikti taip, kad valstybinės garantijos būtų pripažintos. O svarbiausia – atkurti savivaldą ir pagaliau atiduoti ją žmonėms.

Apie konsultacijų ūkininkams ir miškininkams svarbą kalbėjo prof. habil. dr. Antanas Svirskis. Kelmės rajono ūkininkas Marijus Čekavičius išdėstė savo nuomonę apie kooperaciją ir šeimos ūkius, kaip regionų plėtros ramsčius.

Žemės ūkio mokslo raidos perspektyvos Vakarų Lietuvoje – tokia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo direktorės Danutės Karčauskienės pranešimo tema. Pasak jos, žemės ūkio mokslinių tyrimų perspektyvas regione lemia sveikos gyvenamosios aplinkos ir kokybiško maisto poreikis, kintantis klimatas, ES dokumentai aplinkosaugos ir kt. klausimais. Pranešėja taip pat kalbėjo apie Vakarų Lietuvos regiono dirvožemio, klimato ypatumus, intensyvios žemdirbystės pasekmes, tvarią ekologinę veiklą.

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė supažindino susirinkusiuosius su neišnaudotomis ekologinio ūkininkavimo Vakarų Lietuvoje galimybėmis, ekonominės veiklos divertifikacija ir jos formomis, eko ir agroturizmo perspektyvomis.

Konkrečiai apie Žemaitijos inovacijų centro įsteigimą kalbėjo Gintautas Kniukšta. Jis nurodė centro kūrimo etapus, struktūrą, programą, funkcijas, tikslus ir partnerius.

Konferencijos metu pasirašytas Žemaitijos inovacijų centro steigimo ketinimų protokolas, kuriame sakoma:

„Mes, viešosios įstaigos Žemaitijos inovacijų centro steigėjai, siekdami efektyviai panaudoti esamus žmogiškuosius, infrastruktūros ir gamtinius Žemaitijos regiono išteklius, įvertindami palankią teisinę aplinką (rengiamas Socialinio verslo įstatymas, socialinių paslaugų perdavimas bendruomenėms ir kt.), Vyriausybės ir ministerijų (ypač – Žemės ūkio, Švietimo, mokslo ir sporto) ir Rietavo savivaldybės vadovų politinę valią, suprasdami smulkaus ir vidutinio verslo, mokslo ir konsultacijų svarbą gaivinant šalies regionus, steigiame viešąją įstaigą Žemaitijos inovacijų centrą (ŽIC).

Mes, ŽIC steigėjai, įsipareigojame iki 2020 metų kovo 30 dienos įsteigti ŽIC, kurio pagrindinės veiklos kryptys bus šios:

  1. Mokymas ir perkvalifikavimas įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą principą, remiantis pažangiausiomis pasaulyje naudojamomis technologijomis.
  2. Mokslo pasiekimų įgyvendinimas, eksperimentinė plėtra ir inovacijų diegimas regione (bendradarbiaujant su universitetais, kolegijomis, žemės ūkio institutais Lietuvoje ir užsienyje).
  3. Regiono verslo (taip pat ir socialinio verslo) inkubavimas ir plėtra.
  4. Palaikomosios paslaugos regiono verslininkams ir tyrėjams – administravimas, koordinavimas, projektų paieška ir valdymas.
  5. Inovacijų ir naujųjų technologijų pritaikymas, įvairių paslaugų teikimas regiono privačių miškų sektoriuje.
  6. Regioninis kooperacijos ir kitų paslaugų plėtojimas panaudojant ŽIC infrastruktūrą.“

Protokolą pasirašė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis, Telšių rajono ūkininkas Vytautas Kondratas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir Vilniaus universiteto Kokybės vadybos magistro studijų programos pirmininkas, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys dr. Dalius Serafinas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite