Angle down Atgal

Renginiai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, pažymint Nacionalinę bibliotekų savaitę, viešėjo Jonas Rudokas, knygos apie nepriklausomą valstybę autorius. Tai vienas iš Savaitės renginių, skirtų artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. 

Inžinierius pagal išsilavinimą, istorikas pagal pašaukimą Jonas Rudokas yra išleidęs keletą knygų. Visos, pasak jas skaitančių, pasižymi objektyvumu, pagrįstos dokumentais, tačiau yra jose ir kai kas labai autentiška, istorikams nebūdinga. Profesoriaus Vytenio Rimkaus, moderavusio susitikimą, nuomone, tas kai kas – tai autoriaus pasiryžimas sakyti teisybę, įvykių, kurie buvo kitų nutylėti ar minimi paviršutiniškai, atskleidimas.

Naujausioje J. Rudoko knygoje „Žygis į Nepriklausomybę. Kaip gimė Lietuvos Respublika“, skirtoje artėjančiam LR nepriklausomybės 100-mečiui, remiantis nepriklausomybės kūrėjų, įžymių istorikų darbais, XIX–XX a. periodika bei archyviniais dokumentais, apibendrinamas ilgai trukęs mūsų tautos žygis į laisvę. Knyga gausiai iliustruota dokumentais bei nuotraukomis. Joje minimos pavardės asmenų, istoriko nuomone, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui.

J. Rudokas ypač vertina J. Basanavičiaus, S. Daukanto indėlį į tautinį judėjimą – šie vyrai sustabdė tuščiagarbį tautos norą būti ponais, perimti lenkų kalbą ir kultūrą. „Aušra“ sustabdė lietuvių nuopuolį, padėjo išsaugoti lietuvybę, tačiau J. Basanavičius, pasak knygos autoriaus, nebuvo mėgstamas. Jo nuopelnų nepriklausomai Lietuvai, kaip ir Maironio, istorikai per daug neakcentavo.  Tokių spragų istorijoje yra ir daugiau.

Atskiras knygos skyrius (50 puslapių) skirtas šiauliečių tautininkų veiklai, kuri, galima sakyti, simboliškai aprašyta M. Biržiškos raštuose, nušviesti. J. Rudokas įsitikinęs, kad Šiauliai suvaidino svarų vaidmenį XIX a. pab.–XX a. pr. istorijoje. Tautinį sąjūdį kurstė Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtiniai, jie sudarė apie 20 procentų visų tautinio sąjūdžio aktyvistų.  Tai tokios asmenybės kaip V. N. Zubovas, V.Putvinskis-Pūtvis, P. Višinskis ir kt. Nors pastarojo atminimas pagerbtas Šiauliuose (pastatyti 2 paminklai – Šiauliuose ir Kurtuvėnuose, jo vardu pavadinta gatvė ir biblioteka), tačiau istorijos vadovėliuose P. Višinskis labiau siejamas su literatūra, o ne su tautiniu sąjūdžiu.

Knygoje taip pat minimos garsiosios Šiaulių gegužinės, į kurias suvažiuodavo inteligentai iš visos Lietuvos, aptariama jų reikšmė tautiniam judėjimui. Paminėtas ir šiauliečių aktorių, 1899 m. suvaidinusių pirmajame spektaklyje Palangoje (Keturakio „Amerika pirtyje“), indėlis.

„Tie žmonės buvo Lietuvos budintojai, todėl reikia tinkamai įvertinti jų indėlį į tautos istoriją“, – sakė J. Rudokas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite