Angle down Atgal

Rašytojo Stanislovo Abromavičiaus jubiliejus

Spalio 1-ąją, 75 metų jubiliejų pažymi rašytojas Stanislovas Abromavičius, dešimties knygų apie tremties vaikus, Didžiosios Kovos apygardos partizanus, taip pat poezijos, prozos, knygelių vaikams autorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2004 metų.

Jubiliatas (kairėje) su kitu J. Aisčio premijos laureatu poetu Vladu Vaitkevičiumi.
Jubiliatas (kairėje) su kitu J. Aisčio premijos laureatu poetu Vladu Vaitkevičiumi.

Rašytojas gimė mūsų rajono Rumšiškių miestelyje, kuris plytėjo toje vietoje, kur dabar – Kauno marių dugnas. Mokėsi tuometinėje Rumšiškių vidurinėje mokykloje, baigė ekonomiką Vilniaus inžineriniame statybos institute. Dirbo Kaišiadorių rajono žemės ūkio valdyboje, Valstybės kontrolėje, Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Nuo 2005 metų dirba tik kūrybinį darbą. Du dešimtmečius gyveno Kaišiadoryse, dabar – Kaune. Gyvendamas Kaišiadoryse, buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų, su bendražygiais leido laikraštį „Sąjūdis“. Rinko žinias apie rezistentus, užrašinėjo liudininkų atsiminimus, studijavo archyvinę medžiagą, rengė knygas bei publikacijas spaudai apie pokario partizanus, tremtinius.

Gausybė straipsnių istorine, kraštotyrine, literatūrine, muzikine tematika, recenzijos, poezija, vertimai, jo užrašyti pokalbiai bei atsiminimai publikuoti „Tremtinyje“, rajoninėje bei respublikinėje periodinėje spaudoje. Jo kūrybą spausdino „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, daug rašė į JAV lietuvių dienraštį „Draugas“. Vaikams skirta kūryba bei vertimai spausdinami žurnale „Tipu tapu“.

Labai džiaugiamės vaisingu rašytojo bendradarbiavimu su mūsų laikraščiu, ypač jo priedais „Kultūros priemenė“ bei „Mūsų bendruomenė: atmintis ir šiandiena“. Lyriški, kupini gimtinės ilgesio, susimąstymo apie bendražmogiškas vertybes eilėraščiai, lengva prisiminimų migla apgaubtos novelės, istorinės atminties kelrodžiai – kraštotyriniai darbai apie buvusius partizanus, tremtinius...

Visa tai labai svarbu ir reikšminga ne tik šiandieniniam skaitytojui, bet ir ateinančioms kartoms. Įsimintinos Stanislovo Abromavičiaus knygos apie Kauno marių užlietus kaimus „Nuskendusio slėnio istorija“ (2005) ir „Sugrįžimas į nuskendusį slėnį“ (2014), knyga „Vargonininkai“ (2001), kurioje aprašytas ir Žaslių vargonininko Ferdinando Jonausko gyvenimas. Rašytojas su žmona kaišiadoriete Violeta Merkšaityte užaugino tris vaikus, turi septynis anūkus.

Nors ir gyvena Kaune, Stanislovas Abromavičius neatitrūksta nuo savo gimtinės gyvenimo, nuolat domisi Kaišiadorių kultūrinėmis aktualijomis, dalyvauja įvairiuose susitikimuose su skaitytojais, pristato savo naujus kūrinius. „Atspindžių“ kolektyvas linki rašytojui geros sveikatos ir dar daug naujų knygų. Gimtinėje esate mylimas, laukiamas ir gerbiamas. Visokeriopos sėkmės Jums!

„Atspindžių“ redakcija

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite