Angle down Atgal

Projektas „Misija Sibiras 2019“ pristatytas Lentvaryje

Rugsėjo 10 d. Lentvario miesto bibliotekoje vyko netradicinė istorijos pamoka, kurios metu projekto „Misija Sibiras 2019“ dalyvis, gydytojas rezidentas Mantas Jodinskas papasakojo apie skausmingą Lietuvos laikotarpį, apie projektą ir ekspediciją, kurioje dalyvavo.

Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių. Trėmimai Sibiro žemėse paliko apie 800 lietuviškų laidojimo vietų.

„Misija Sibiras“ – tai projektas, kurio metu organizuojamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Ekspedicijų tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti atminimo simbolius, lietuviškomis kryždirbystės tradicijomis puoštus kryžius, žuvusiems lietuviams atminti. Ekspedicijos metu taip pat siekiama pabendrauti su svečiose šalyse tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. Grįžus iš ekspedicijos keliaujama po Lietuvos ir pasaulio bendruomenes bei skatinama domėtis Lietuvos istorija bei išsaugoti ją ateities kartoms. Nuo pirmosios ekspedicijos, 2006 m., norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 14 000 jaunų žmonių, suorganizuota 18 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų. Visa tai prisideda prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.

Mantas pasakojo, kad nuo mokyklos laikų svajojo sudalyvauti „Misija Sibiras“ ekspedicijoje. Anketą pildė dar būdamas vienuoliktoku ir tik 2019 metais buvo pakviestas į bandomąjį žygį, o vėliau atrinktas į ekspediciją į Kazachstaną. Jam labai įsiminė komandos išlydėjimas traukinių stotyje, tokio didelio ir nuostabaus palaikymo nesitikėjo. „Labai stiprus jausmas yra turėti tokį visuomenės palaikymą – tada įsitikini, jog ši misija svarbi mums visiems. Tai kartu įpareigoja pasistengti atiduoti savo jėgas tam, kad praeitis liktų neužmiršta“, – kalbėjo Mantas. Ekspedicijos dalyviai turėjo 10 dienų gyventi be telefonų ir kiekvieną dieną rašyti dienoraštį. Liepos 17 d. lėktuvu iš Kijevo ekspedicija nuskrido į Kazachstano sostinę Nur Sultaną. Toliau Mantas papasakojo, kokia buvo jų dienotvarkė, kokius lagerius ir kapines aplankė, kaip ieškojo ir tvarkė lietuvių kapus, o vakarais gamino koplytstulpius. Įsimintinos buvo politinio kalinio Jurgio Dirvonskio dukros kapo paieškos, kurį jis pats supylė Karagandos kapinėse. Nors paieškos užsitęsė, bet kapą jie vis dėlto surado. „Sunku žodžiais apibūdinti jausmą, kai paskambinom Jurgiui ir jo dukrai Jūratei ir pasakėm, kad štai dabar esam prie jo dukros kapo už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Akimirka labai jautri, ypatinga ir absoliučiai nepakartojama“, – pasakojo Mantas.

Renginio dalyviai domėjosi, koks gali būti projekto dalyvių amžius, ar rusų kalba yra privaloma, ar reikia būti fiziškai pasirengusiems, kiek laiko trunka ekspedicijos, kas buvo sunkiausia, koks jausmas apima sugrįžus atgal į Lietuvą.

„Pasitikimas oro uoste buvo labai džiugus ir jautrus. O parvežti dalykai yra begalė istorijų – ir linksmų, ir liūdnų, kurių pasisėmėme šioje ekspedicijoje ir kuriomis dalinsimės su kitais“, – kalbėjo projekto „Misija Sibiras 2019“ dalyvis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite