Angle down Atgal

Procesinių dokumentų įteikimas

Siekiant išlaikyti verslą, neretai tenka skolintis, o padažnėjus atsiskaitymams su kreditoriais, neretai mažėja įmonių mokumas. Tad skolų išieškojimas tampa ypač aktualus, o civilinės atsakomybės instituto, kaip priemonės apginti savo pažeistas teises ir interesus, vaidmuo dar labiau išauga. Kaip vyksta procesinių dokumentų įteikimas skolininkui, ar šiuo atveju pasitaiko manipuliacijos, piktnaudžiavimo atvejų? – bandysime pasiaiškinti.

Teisė būti išklausytu

Pastaruoju metu Lietuvoje ir visame pasaulyje susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai, dėl emigracijos mastų gerokai sumažėjusiai ir taip itin mažai rinkai, žmonės mūsų kraštuose patiria finansinių sunkumų. Prireikia skolintis, o neatidavus laiku pasiskolintų pinigų, prasideda neišvengiami teisiniai procesai. Skolos išieškojimas neapsieina be dokumentacijos pildymo. Šie dokumentai negali būti paslėpti, jais turi disponuoti abi šalys: tiek kreditorius, tiek skolininkas. Teisiniai dokumentai, kurių pagrindu inicijuojami teisiniai procesai, o taip pat ir skolų išieškojimas, vadinami procesiniais dokumentas – tai dokumentas, kuriuo šalis pradeda procesą, papildo arba pataiso ieškinį ar kitą teisinį reikalavimą arba atsisako reikalavimo. Pagal įstatyme pateiktą apibrėžtį dokumentų įteikimas – tai kompetentingų institucijų ir asmenų reglamentuojama veikla, kai adresatams suteikiama galimybė susipažinti su jiems skirtų dokumentų turiniu. Tai svarbu, nes jeigu dokumentas šaliai neįteikiamas, ji negali būti išklausyta, todėl taip iš esmės pažeidžiamos bylinėjimuisi taikomos nuostatos ir gali būti taikomos išimtinės teisių gynimo priemonės. Skundo įteikimas atsakovui taip pat yra būtina bylos iškėlimo sąlyga, nes byla pradedama tada, kai skundas įteikiamas atsakovui (CPĮ 194 straipsnio pirma pastraipa). Todėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės, nes tai yra būtinas procesinis reikalavimas, susijęs su šalių teise būti išklausytoms; tai reiškia, kad šalims turi būti suteikta galimybė susipažinti su informacija apie bylos vietą ir laiką ir esmines faktines aplinkybes. Skolininkui susipažinus su visais reikiamai dokumentais, jis įgyja teisę reikšti savo nuomonę, teikti įrodymus, ginčyti ieškinius.

Reikia imtis visų reikiamų veiksmų

Be to, byla apskritai negali būti keliama, jeigu ieškinys pagal taikytinas taisykles neįteiktas atsakovui. Dokumentų įteikimas svarbus dar ir todėl, kad kai kuriais atvejais laikotarpis, per kurį šalys turi imtis procesinio veiksmo (atsakyti į ieškinį ar apeliacinį skundą), pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai dokumentas įteikiamas, t.y. vykstant teismo procesui būtina imtis visų reikiamų veiksmų, kad adresatai susipažintų su jiems įteikiamų dokumentų turiniu (teisinio tikrumo principas ir pateikimo žodžiu ir raštu principas). Dokumentas laikomas tinkamai įteiktu tik jeigu laikomasi dokumentų įteikimą reglamentuojančių taisyklių. Tačiau ir šiame procese, ypač jei vyksta skolų išieškojimas, pasitaiko galimo piktnaudžiavimo atvejų. Dažnai skolininkai galvoja jeigu jie nepriims registruotų teisinių laiškų, tai skolos išieškojimas bus neįmanomas. Jie visokiausiais būdais stengiasi mėtyti pėdas, kad tik jų nepasiektų laiškas. Jeigu nepavyksta įteikti laiškų, informacija apie įsiskolinimą paskelbiama viešu būdu ir to užtenka priimti sprendimą byloje. Adresatui ar asmeniui, kuriam gali būti įteiktas dokumentas, leidžiama atsisakyti priimti dokumentą tik jeigu jis įteikiamas įstatymo nenurodytu laiku, vietoje ar būdais. Jeigu adresatai ar asmenys, privalantys priimti dokumentą, vis vien neteisėtai atsisako jį priimti, jį išmeta ar sunaikina prieš perskaitydami, toks atsisakymas neturi įtakos įteikto dokumento sukeliamoms teisinėms pasekmėms.

Gali grėsti bauda

Jeigu adresatas atsisako pasirašyti pristatymo kvitą, šaukimą į teismą įteikiantis asmuo tai užrašo pristatymo kvite, žodžiais nurodo įteikimo datą ir nuo tada dokumentas laikomas įteiktu (CPĮ 149 straipsnio 3 dalis). Jeigu priimti dokumentą atsisakoma, kraštutinė priemonė dokumentui įteikti yra jo paskelbimas teismo skelbimų lentoje. Dokumentas laikomas įteiktu praėjus 8 dienoms nuo paskelbimo teismo skelbimų lentoje. Dėl dokumentų įteikimo tretiesiems asmenims reikėtų pažymėti, kad jeigu dokumentas perduodamas kitam asmeniui nei adresatas, pristatymo kvite būtina nurodyti adresato ir šio asmens santykį (CPĮ 149 straipsnio penkta pastraipa). Jeigu dokumentas įteikiamas ne valstybės institucijai ar juridiniam subjektui, dokumento įteikėjas, įteikiantis jį fiziniam asmeniui, kuris jam nėra žinomas, paprašo jo patvirtinti savo tapatybę. Įteikėjas nurodo asmens, kuriam buvo pristatytas dokumentas, vardą ir pavardę pristatymo kvite ir ar šis asmuo yra jam žinomas, arba alternatyviai nurodo pateiktos ID kortelės numerį, kad išsiaiškintų asmens tapatybę ir šią kortelę išdavusią instituciją. Jeigu įteikėjas nėra notaras, jis privalo ant pristatymo kvito įskaitomai įrašyti savo vardą, pavardę ir pareigas ir jį pasirašyti. Prireikus įteikėjas padaro atskirą įrašą apie įteikimą ar pristatymą ir prideda šį dokumentą prie pristatymo kvito. Jeigu pristatymo kvite nurodyta klaidinga data, įteikimas laikomas įvykdytu faktinio dokumento perdavimo dieną. Jeigu pristatymo kvito nebėra, įteikimą galima įrodyti kitais būdais. Jeigu įteikėjas deramai nepasirūpina dokumento įteikimu ir dėl to smarkiai vėluoja bylos nagrinėjimas, teismas gali skirti šiam asmeniui baudą. Dokumentų įteikimas sukuria tam tikras teisines pasekmes, su kuriomis teismas supažindina adresatą, kai adresatas priima arba atsisako priimti siunčiamus dokumentus. Dažnais atvejais, prie siunčiamų dokumentų yra pridedamas rašytinis siunčiamų dokumentų priėmimo ir atsisakymo priimti teisinių pasekmių išaiškinimas.

Griežtos teisinės procedūros

„Mes girdime, kad skolininkas vargšas, kad jam sunku, kad jam reikia padėti. Bet realybėje matome, kad piktybiškas prasiskolinimas labai plinta. Ir jeigu dar įvesime daugiau lengvatų prasiskolinusiems, tai piktnaudžiavimo tik daugės. Paskolintų pinigų bus galima negrąžinti, juos išieškoti turinčių antstolių veiksmai bus apriboti, ir galiausiai skolas padengs visa visuomenė, skolininkas vis tiek bus vertas gailesčio“,– viename savo interviu spaudai reziumavo Lietuvos verslo konferencijos prezidentas Valdas Sutkus. Laiku negrąžintos skolos – didelė problema. Lietuvos skolininkų portfelyje įšaldyta daugiau nei 4 mlrd. eurų skolų, arba daugiau kaip dešimtadalis šalies bendrojo vidaus produkto. Tai nesumokėti atlyginimai darbuotojams, komunaliniai mokesčiai, negrąžintos paskolos, nesumokėtos baudos už administracinės teisės pažeidimus ir daugybė kitų skolų. Nors, atrodytų, jog skolininko ir kreditoriaus santykius reglamentuoja civilinis kodeksas, griežtos teisinės procedūros, statistika šioje srityje yra gana liūdna. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, statistinė realiai išieškotų skolų dalis svyruoja ties 30 proc. riba, t. y. maždaug tiek lėšų kreditoriams vidutiniškai sugrąžinama baigiant priverstinio išieškojimo procesus. Nors už vengimą priimti teisinius dokumentus, bandymus vilkinti procesą gali grėsti bauda, matome, kad netgi 70 proc. realiai neišieškotų skolų, rodo, kad skolų išieškojimas yra sudėtingas procesas, jam inicijuoti, stebėti ir vykdyti reikia profesionalios pagalbos.

Remiamas turinys

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite