Angle down Atgal

Prisiminkime, kodėl esame laisvi: Sąjūdžio judėjimui - 32 metai

Prieš 32 metus Mokslų akademijoje prasidėjęs Sąjūdžio judėjimas įtraukė daugybę lietuvių ir paklojo tvirtus pamatus mūsų Nepriklausomos valstybės atkūrimui.

1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Sąjūdžio judėjimas. Tą dieną Vilniuje, Mokslų akademijos salėje įvyko Sąjūdžio susirinkimas. Jame buvo išrinkti 35 iniciatyvinės grupės įgaliotiniai, kurie turėjo koordinuoti atskirus jau anksčiau susikūrusius įvairius klubus – „Tauta ir istorija“, „Menas istorinių lūžių laikotarpyje“, „Talka“, „Žemyna“ ir kt. Kitą dieną LKP (Lietuvos komunistų partijos) centro komiteto biuras išsigandęs svarstė, ką daryti su šiuo judėjimu.

Ypatingą vaidmenį atliko savilaidinė LPS spauda, kurios židiniu iki rudens buvo „Sąjūdžio žinios“ (redaktorius Arvydas Juozaitis).

Tuomet Vilniuje, Gedimino aikštėje, įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Vienas iš jame pasisakiusių asmenų – prof. V.Landsbergis, skatinęs tautą pačią rinktis savo valdžią, atsisakant primestų deputatų.

Steigiamasis LPS suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22–23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų LSSR rajonų. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių.

Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, sukurti valdymo organai. Į LPS Seimo tarybą LPS Seimas išrinko daugumą Iniciatyvinės grupės narių, 11 iš 35 išrinktųjų LPS Seimo tarybos narių Iniciatyvinei grupei nepriklausė. Rinkimuose į LPS Seimo tarybą daugiausia balsų gavo Romualdas Ozolas (193 iš 212).

1989 m. kovo 16 d. kaip organizacija oficialiai įregistruotas Sąjūdis leido neoficialų savilaidos laikraštį „Sąjūdžio žinios“ bei legalų savaitraštį „Atgimimas“. Sąjūdžio laikraščiu pradžioje skelbėsi ir dienraštis „Respublika“.

Iš pradžių LPS deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su Lietuvos Komunistų partija (LKP). Nuo 1988 m. lapkričio mėnesio LPS užėmė savarankišką politinę poziciją, vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m. vasario 16 d. viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas. Taip jis tapo opozicija LKP, kuri dar apie pusmetį kartojo perestrojkos lozungus apie atsinaujinusią SSRS. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Sąjūdžio atstovai kartu su išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.

Sąjūdis buvo Lietuvos atgimimo variklis, jis paskatino 1990 m. kovo 11 d. paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdis surengė pagarsėjusią akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės (apie 2 mln.) susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisviems.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų Akademijos salėje. Ingei Lukšaitei atsisakius dalyvauti, Iniciatyvinėje grupėje liko 35 nariai:

  1. Regimantas Adomaitis
  2. Vytautas Bubnys
  3. Juozas Bulavas †
  4. Antanas Buračas
  5. Algimantas Čekuolis
  6. Virgilijus Čepaitis
  7. Vaclovas Daunoras
  8. Sigitas Geda †
  9. Bronius Genzelis
  10. Arvydas Juozaitis
  11. Julius Juzeliūnas †
  12. Algirdas Kaušpėdas
  13. Česlovas Kudaba †
  14. Bronius Kuzmickas
  15. Vytautas Landsbergis
  16. Bronius Leonavičius
  17. Meilė Lukšienė †
  18. Alfonsas Maldonis †
  1. Justinas Marcinkevičius †
  2. Alvydas Medalinskas
  3. Jokūbas Minkevičius †
  4. Algimantas Nasvytis †
  5. Romualdas Ozolas †
  6. Romas Pakalnis
  7. Saulius Pečiulis †
  8. Vytautas Petkevičius †
  9. Kazimiera Prunskienė
  10. Vytautas Radžvilas
  11. Raimundas Rajeckas †
  12. Artūras Skučas
  13. Gintaras Songaila
  14. Arvydas Šaltenis
  15. Vitas Tomkus
  16. Zigmas Vaišvila
  17. Arūnas Žebriūnas †
comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite