Angle down Atgal

Prezidentas: savo pavyzdžiu įrodėme, kad nedidelės tautos moka branginti laisvę

Savo pavyzdžiu įrodėme, kad nedidelės tautos moka branginti laisvę ir dėl jos kovoti, sekmadienį Kryžkalnyje atidengiant memorialą Lietuvos partizanams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šiandien stebėdami, kaip vis iš naujo bandoma perrašyti istoriją, puikiai suprantame, kad mūsų kova dar nėra baigta. Nedraugiškos jėgos vis dar bando pasaulį dalinti įtakos sferomis, lyg nebūtume patyrę skaudžių Molotovo-Ribentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų pasekmių“, – savo kalboje sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie situaciją Baltarusijoje prezidentas pažymėjo, kad kaimyninės šalies miestų gatvėse ir aikštėse žmonės skelbia, kad jiems jau gana ilgų nelaisvės ir prievartos metų – jie patys nori kurti savo šalies ateitį.

„Savo pavyzdžiu jie dar kartą įrodo, kad laisvės poreikis yra natūralus ir giluminis, o tai reiškia – prieinamas visoms tautoms kaip paskata kolektyviniam veiksmui“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Šiandien mes girdime stiprų Baltarusijos žmonių balsą ir atpažįstame tuos idealus, kurie į kovą vedė mūsų protėvius. Gebėjimas kritinėje situacijoje prisiimti atsakomybę, nenusigręžti, ryžtingai ginti savo teises, prireikus aukotis dėl kitų – tai istoriją kurianti jėga, kurios nesupranta autokratai. Tai slaptas visų laisvę mylinčių žmonių ginklas, kurį be reikalo nuvertina tironai“, – kalbėjo prezidentas.

Sekmadienį Raseinių rajone, Kryžkalnyje, atidengtas memorialas Lietuvos partizanams. Jį sudaro 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena ir nežinomo partizano kapas. Atminimo sienoje įrašyti apie 20 tūkst. žuvusių partizanų vardai.

Sumanymas pastatyti memorialą daugiau nei prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Idėją plėtojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis.

Jo statybai, investicijų projektui įgyvendinti Vyriausybė skyrė 505 tūkst. eurų, dar beveik 30 tūkst. eurų teko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną. Juo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite