Angle down Atgal

Portugalijos virtuvė

Tie, kas buvo Portugalijoje, patvirtins, kad šios šalies nacionalinėje virtuvėje karaliauja žuvis. Iš tiesų, statistikos dumenimis, portugalai yra tarp daugiausia žuvies maistui suvartojančių tautų pasaulyje. Tačiau ši šalis gali pasigirti ne tik žuvų patiekalais – portugalų kulinarines tradicijas formavo kaimyniniai kraštai ir marga šalies istorija, ypač laikotarpis, kai Portugalija buvo kolonistinė valstybė. Iš užjūrio kolonijų parsivežti prieskoniai, nauji ingredientai ir maisto gaminimo idėjos drauge su vietinėmis tradicijomis suformavo tokią Portugalijos virtuvę, kokia šalis didžiuojasi šaindien. Taigi, kokie patiekalai ir ingredientai būdingiausi Portugalijai?

Žuvis. Šalia Atlanto vandenyno gyvenantiems portugalams žuvies ir kitų jūros gėrybių tikrai netrūksta. Žuvis verdama, kepama keptuvėje arba ant grotelių, verdama garuose, troškinama ir ruošiama dar daugybe išradingų būdų. Populiariausia žuvis yra menkė – sakoma, kad portugalai žino 365 būdų paruošti menkę, kad turėtų skirting patiekalą kiekvieną metų dieną. Labai dažnai menkė yra džiovinama ir gerokai pasūdoma. Taip žvejai senovėje konservuodavo žuvį, kol nebuvo išrastas šaldytuvas. Dabar prieš gaminimą tokia žuvis išmirkoma vandenyje, o kartais – piene. Portugalai labai mėgsta ir sardines, tiksliau, jų konservus – mažos spalvotos konservų dėžutės pardavinėjamos turistams kaip suvenyrai. Sardinės taip mėgiamos, kad yra nemažai vien įvairiausius sardinių konservus pardavinėjančių krautuvėlių.

Frango piri-piri (liet. višta piri-piri). Šis patiekalas atsirado tais laikais, kai Portugalija buvo kolonijinė valstybė. Savo valdomose Afrikos šalyse portugalai atrado daug įdomių prieskonių, vienas jų buvo ypač aštus mažutis pipiras, vadinamas piri-piri, o kartais – „afrikietiškuoju velniu”. Būtent šiais piprais įtrinta kepta kepta višta ir vadinama piri-piri. Specialus restoranėlis kuriame gaminamas šis patiekalas, vadinamas churrascaria, ir tokiose užkandinėse nereikia stengtis būti subtiliam - višta paprastai plėšoma ir valgoma tiesiog rankomis.

Bifanas. Tai nuo seno Portugalijoje gaminami sumuštiniai su kiauliena, savotiški mėsainių giminaičiai. Jie paplitę visoje šalyje, bifanas rasite kone kiekvienoje užkandinėje. Sumuštinių paslaptis – tradiciniu būdu, su įvairiais prieskoniais ir baltuoju vynu marinuojama kiauliena. Be kiaulienos, į bifanas dar dedama daržovių, kartais – ir kumpio, kiaušinių, o šalia dar dažnai patiekiama gruzdintų bulvių – toks patiekalas puikiai tiks mėgstantiems sočiai pavalgyti ir neskaičiuojantiems kalorijų.

Polvo à la lagareiro. Aštuonkojis su alyvuogių aliejumi. Alyvuogių aliejus – labai svarbus ingredientas portugalų virtuvėje, jo išskiriama keletas rūšių, priklauso nuo to, ar jis vartojamas salotoms, ar kepimui, ar karštų patiekalų paskaninimui. Lagareiro reiškia jūros gėrybių gaminimo būdą, kai iš pradžių termiškai apdoroti produktai vėliau apliejami aliejumi. Šiuo atveju aštuonkojo gabaliukai apverdami, kartais – apkepami ant grotelių, ir tada gausiai apšlakstomi arba šepetėliu aptepami tyru alivuogių aliejumi.

Sūriai. Portugalai neturi daug patiekalų su pieno produktais, tačiau tai nereiškia, kad šių produktų nemėgsta. Priešingai – sūrių gamyba čia klesti, tiesiog jie paprastai valgomi kaip atskiras užkandis ir retai maišomi su kitais produktais. Geriausia su sūrių įvairove susipažinti tradiciniuose truguose, kur rasite ir labai populairių džiovintų sūrių, ir itin mėgiamų ožkos ar avies pieno sūrių, ir į varškę kiek panašų queijo fresco.

Caldo verde. Tradicinė portugališka sriuba, kurios būtina paragauti viešint šioje šalyje. Ji valgoma šalta, todėl turbūt labiausiai tiks vasarą, kai norisi sotaus, bet ne pernelyg sunkaus maisto. Caldo verde gaminama iš trintų virtų bulvių – ši skysta piurė paskaninama smulkintais česnakais, svogūnais ir žalumynais (sriubos pavadinimas ir reiškia „žalioji sriuba”). Kartais dar įmetama dešros gabaliukų, tačiau populiaresnis – vegetariškas variantas.

Gėrimai. Turbūt garsiausias yra saldus Porto miesto apylinkėse gaminamas vynas, lietuviškai kartais dar vadinamas portveinu. Įdomu, kad portugalai dar turi ir vadinamąjį „žalią vyną” (vinho verde), kuris iš tikrųjų gali būti įvairių spalvų – baltas, raudonas arba rausvas. „Žalias” šiuo atveju reiškia, kad vynas yra jaunas, t.y., nebrandintas. Šis vynas gaminamas tik vienoje šalies dalyje, Minho apskrityje, bet geriamas visoje Portugalijoje. Paprastai jis būna švelniai putojantis.

Konditeriniai gaminiai. Portugalai turi daugybę saldžių kepinių, kurių tradiciniai, receptai buvo sukurti dar viduramžiais. Daugumos receptų autorystė priskiriama portugalų vienuolėms. Sakoma, kad jos naudodavo kiaušinių baltymus savo abitams balinti ir standinti, o iš likusių trynių prisigalvodavo viskiausių desertų – štai kodėl daugumos portugališkų saldėsių svarbi sudedamoji dalis yra kiaušinio trynys. Žinomiausias portugališkas desertas yra pastéis de nata - riebūs sluoksniuotos tešlos pyragaičiai, įdaryti saldžios grietinėlės ir kiaušinio trynio mišiniu.

Beje, be tradicinių patiekalų, Portugalijoje, ypač Lisabonoje, itin populiari Azijos virtuvė, ypač kinų bei nepaliečių, kurių gausios bendruomenės gamina autentiškus savo kraštų patiekalus. Jauni lisaboniečiai ypač mėgsta pusiau slaptus kinų restoranėlius, kurie neturi iškabų, tačiau siūlo ypač skanų ir nebrangų maistą. Dėl istorinių ryšių ir nemažos brazilų bendruomenės Portugalijoje taip pat labai žinoma ir mėgiama Brazilijos virtuvė, ypač braziliški kepsniai, taigi, jei lankysitės Portugalijoje, patiekalų pasirinkimas bus išties platus!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite