Angle down Atgal

Planeta jau susiduria su tokiu karščiu, kuris peržengia žmogaus tolerancijos ribą

Mokslininkai prognozavo, kad klimato kaitai nesilpstant per kelis artimiausius dešimtmečius planeta susidurs su netoleruotinu karščiu.

Visgi, naujas tyrimas nustatė, kad tam tikruose globaliuose karštuosiuose taškuose tai jau vyksta ir šiuo metu.

Pastaraisiais metais tam tikri regionai, tarp kurių ir Persijos įlanka, Indijos subkontinentas ir kelios Meksikos vietovės, fiksavo visus vidurkius viršijančią karščio ir oro drėgmės kombinaciją.

Kai kurie miestai trumpais laikotarpiais netgi pasiekė aukštutinę žmonių karščio tolerancijos ribą.

Unsplash.com nuotr.
Unsplash.com nuotr.

Tyrime nustatyta, kad daugybėje atvejų vietinės sąlygos buvo priartėjusios arba pasiekė 35 laipsnių pagal Celsijų „šlapios kaitrinės lemputės“ temperatūrą (kombinuotą santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros rodiklį).

Tai karščio ir oro drėgmės matavimas, panašus į tai, ką meteorologai vadina karščio indeksu.

Manoma, kad tai yra viršutinė riba, kurią gali pakęsti žmogus. Šiuo metu Persijos įlankoje esantys miestai šią ribą peržengė 14 trumpų periodų, skelbiama tyrime.

Ekspertai teigia, kad žmonės gali prisitaikyti prie karščio ir drėgmės tik iki tam tikro lygio. Tačiau egzistuoja tam tikras taškas, kuriame atsidūrę mes jaučiamės tarsi būdami garų pirtyje ir nebegalime atsivėsinti prakaituodami. Tokiu momentu visiškai nesvarbu koks sveikas yra žmogus.

Susilpnėjus natūraliems kūno vėsinimosi mechanizmams, su tokiomis ekstremaliomis sąlygomis susidūrę žmonės gali patirti karščio smūgius ar net organų nepakankamumą, rašo iflscience.com.

Mirtinas poveikis sveikatai gali būti fiksuojamas ir po ilgesnio buvimo mažiau alinančiose temperatūrose. Tyrėjai kaip pavyzdį mini mirtį atnešusią karščio bangą, kuri Europai smogė 2003 metais.

Oro kondicionavimo sistemų trūkumas tapo vienu iš faktorių, kuris tuo metu prisidėjo prie žmonių aukų skaičiaus augimo.

Naujieji atradimai yra dar vienas ženklas, kad „mes jau turime daugybę žmonių, kurie gyvena virš rizikos lygmens,“ – sakė Dr. Mona Sarfaty, Klimato ir sveikatos programos vadovė.

„Ir net labai ekstremalaus karščio sąlygos yra stebimos ir šiuo metu,“ – sakė ji.

Ekstremalus karštis, sukėlęs karščio smūgį, gali tapti tiesiogine mirties priežastimi, tačiau yra ir kur kas mažiau akivaizdžių jo padarinių.

Visų pirma, tai prisideda prie oro taršos, kuri gali būti pavojinga žmonėms kenčiantiems nuo širdies ar plaučių susirgimų. Kylantis karštis ir oro drėgmė taip pat gali padidinti vabzdžių nešiojamų infekcijų protrūkius, pavyzdžiui Laimo ligą ar Zika.

Kylant jūros lygiams, vis dažnėjant liūtims ir potvyniams gali kilti rimtų problemų maisto ir vandens tiekime.

Tyrime buvo analizuojami kasvalandiniai duomenys iš beveik 7900 meteorologijos stočių visame pasaulyje. Tai leido išrinkti trumpalaikius karščio ir oro drėgmės pasikeitimus sąlyginai nedidelėse vietovėse.

Pastebėta, kad tarp 1979 ir 2017 metų būta apie 1000 atvejų, kuomet temperatūros siekė 31°C ir maždaug 80 atvejų, kai karštis ir oro drėgmė siekė 33°C. Tai lygiai, kurie anksčiau buvo laikomi retais, teigė mokslininkai.

Per laiką pasaulis tapo ir dar karštesnis. Tyrimo metu nustatyta, kad atvejų skaičius, kuomet rodmenys priartėjo ar viršijo 30°C – padvigubėjo.

Nors su pavojingiausiu karščiu susidūrė Persijos įlanka, visgi, ekstremalūs atvejai taip pat registruoti Indijoje, Bangladeše, Pakistane, šiaurės vakarinėje Australijoje ir kai kur Meksikoje.

JAV 30°C artimi lygiai stebėti netoli Meksikos įlankos, rytiniame Teksase, Luizianoje, Misisipėje, Alabamoje ir Floridos pusiasalyje.

Daugelyje karščiausių pasaulio taškų žmonėms ne tik trūksta oro kondicionavimo sistemų, bet jie dažnai turi dirbti lauke.

Mokslininkai ragina rimtai apsvarstyti būdus, kaip padidinti prieigą prie dirbtinio vėsinimo sistemų ir spręsti pamatinę problemą – perėjimą nuo iškastinio kuro prie švaresnių energijos šaltinių, kurie sulėtintų planetos šiltėjimą.

Tai taip pat padėtų užtikrinti švaresnį orą ir vandenį.

Šie atradimai paskelbti žurnale „Science Advances“

Gismeteo.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite