Angle down Atgal

Paskelbta apie pirmą šiemet erkinio encefalito auką Lietuvoje: mirė 48-erių vyras

Lietuvoje pranešama apie pirmąją šiais metais erkinio encefalito auką. Kaip ketvirtadienį pranešė naujienų portalas lrytas.lt, mirė 48 metų amžiaus Panevėžio gyventojas.

Miške dirbusio pusamžio vyro artimieji portalui teigė, kad iki smogiant ligai, šis buvo visiškai sveikas. „Jis grybaudavo, uogaudavo – toks miško vaikas, kaip aš sakau“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė mirusiojo sesuo.

Jos teigimu, pirmieji ženklai, kad kažkas ne taip, pasirodė po tėvo dienos. Rytą pabudęs vyras nebegalėjo paeiti viena koja, vėliau jam pradėjo kilti kūno temperatūra, ėmė skaudėti galvą. Panevėžietis greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam ir diagnozuotas erkinis encefalitas.

„Jis papuolė į reanimaciją iškart. Tai vienas iš tokių atvejų, kai būna labai sunkūs“, – „Lietuvos rytui“ teigė ligoninės Infekcinių ligų suaugusių skyriaus vedėja-infekcinių ligų gydytoja Violeta Dambrauskienė.

Kaip skelbia nacionalinis visuomenės sveikatos centras, erkinis encefalitas – virusinė infekcija, kurios sukėlėją platina erkės. Pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, siejamas su šiltesnėmis žiemomis bei kitais klimatiniais veiksniais. Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų. Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos.

Šių ligų sukėlėjus nešioja iksodinės erkės, kurios paplitusios visuose Lietuvos rajonuose, todėl užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima bet kur. Minėtų erkių gausa Lietuvoje išaugo per paskutinį dešimtmetį. Ypač didelė rizika „parsinešti“ erkių yra leidžiant laiką gamtoje – soduose, prie vandens telkinių, miškuose, parkuose, skveruose. Didžiausia erkių gausa bei didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis yra Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje.

Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai erkinio encefalito virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Žmogus užsikrečia įkandus nimfoms arba lytiškai subrendusioms erkėms. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui yra nuo nimfų. Jos labai mažos (apie 1 mm skersmens), todėl sunkiai pastebimos, aktyviausios vasarą, kuomet žmogus daugiausia laiko praleidžia gamtoje. Erkės maitinasi krauju, aukos jos laukia žolėje ar neaukštuose krūmuose, dažniausiai 10-20 cm. virš žemės. Erkės neturi regos organų, tačiau jutimo organais (Halerio organai) jaučia artėjančią auką, patekusi ant kūno ieško tinkamos vietos įsisiurbti. Erkės įsisiurbimas nejuntamas, kadangi ji su seilėmis išskiria nuskausminančias medžiagas. Įsisiurbusi erkė ant kūno gali išbūti gana ilgą laiką. Erkinio encefalito virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują.

Erkiniu encefalitu dažniausiai susergama praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Erkinio encefalito virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus erkiniu encefalitu dažni liekamieji reiškiniai trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite