Angle down Atgal

Pasimatymų burtai: kaip dingsta vyrai?

Pasimatymai, pasimatymai… Monika pastaruoju metu vien apie juos tegalvojo, mat įnirtingai ieškojo sau skirtojo. Visur: ir gatvėje užkalbindavo, ir renginiuose visus „nuskenuodavo“, ir pažinčių programėlių telefone turėjo ne vieną… Vis tik sėkmė nesišypsojo, o galop ir paskutinis nusižiūrėtasis ėmė ir… pabėgo. Nei juoktis, nei verkti. Įdomu, kokių situacijų būta kitoms merginoms.

Mane metė: slėpti ar prisipažinti?

Šio vakaro pasimatymas, jei taip galima vadinti jos ir naujosios simpatijos susitikimą, truko rekordiškai trumpai. Jiedu susitiko miesto šventės metu, kuomet vakare gatvėse buvo jūra žmonių. Toje jūroje vaikinas ir nuskendo… Vos tik Monika nusisuko, bandydama įžiūrėti, ar yra laisvų vietų restorane, šis tik šast – ėmė ir pranyko minioje…

„Visada skaitydavau, kaip jūs esate metusios vyrus pasimatymo metu, bet ar buvo jus metę pasimatymo metu? Pasipasakokite“, – vienoje moterų pokalbių grupėje užveda linksmą diskusiją Monika, grįžusi namo po savo keisto pasimatymo.

Iš pradžių merginos tvirtino, kad nėra tokių, patyrusių šį „malonumą“ ar drįstančių prisipažinti, visgi vėliau įsidrąsino ir ėmė pasakoti savąsias istorijas.

Aš tavęs taip laukiu, laukiu, laukiu...

Diana prisipažįsta ir iškart sulaukia palaikymo: „Gal jis aklas buvo?“ Pasipasakoja ir Renata: „Buvo. Susitariau susitikti benzino kolonėlėje. Kavalierius turėjo atvažiuoti iki kolonėlės – apie 20 km nuo jo namų. Laukiau kolonėlėje sutartu laiku, taip ir nesulaukiau.“

Netrukus pabyra daugiau komentarų su juokingais atvejais. „Mano vyras pasakojo, kad susitarė susitikti su panele, dar kai buvo studentas. Sako, važiuoju truliku ir matau, kad nekokia stovi, tai, sako, taip ir nuvažiavau toliau. Nes nuotraukoje buvo graži, matyt, pafotošopinta“, – rašo Dovilė.

„Vienas pasakojo visokių istorijų, kaip eidavo į pasimatymą ir pabėgdavo. Pavyzdžiui, susitarė susitikti bare ir, sako, ateina banginis. Tai sako: užsakiau alaus, pasakiau, kad reikia pakalbėti telefonu, ir pabėgau“, – antrina Kristina.

Paskaičius kitų istorijas, Monikai pasidarė smagiau, nors ir šįvakar netikėtas pasimatymo posūkis sukėlė tik nuostabą, o vėliau jau ir juoką. Nuoširdžiai nusikvatojo ji ir dėl Lavanda pasivadinusios likimo draugės komentaro.

„Mane nukabino kavinėje: kai man buvo gal 21 metai. Sutarėme susitikti vakare, nulėkti prie jūros. Atvažiavo prie laiptinės, bet atėjau su drauge. Sakiau, kad viena bijau. Paprašiau sustoti prie „Akropolio“ ir palaukti, kol mes trumpam nueisime iki parduotuvės. Ėjome su drauge, juokėmės smagiai, nusipirkusios šampano, galvojome: oi skaniai atsigersime prie jūros. Išeiname – nėra... Skambinu jam, o pasirodo, kad telefoną išjungė. Tai supratau, kad metė mus“, – patirtimi dalijasi mergina. Moterys ėmė juokauti: bent jau šampano abiem draugėms liko daugiau...

Likimo pokštai

O štai Ievai įnirtingos vieno vyruko paieškos šiek tiek chaoso įnešė į jos gyvenimą. Pasirodo, jos vardas ir pavardė sutapo su to vyriškio išrinktosios, tad kurį laiką ramybės neturėjo ir Ieva.

„Buvo toks vyrukas. Man skambinėjo. Nežinau, iš kur ištraukė mano telefoną, bet apie mane žinojo klaidingus dalykus. Nors vardas ir pavardė tokie pat ir aš vis sakydavau, kad ne manęs jis ieško, kad aš ne ta (nes jau tuo metu turėjau du vaikus ir buvau ištekėjusi), jis niekaip netikėjo ir vis skambindavo. Kol galų gale sutikau susitikti, pasirodyti gyvai, kad, na, aš ne ta, ir pamatyti, kas čia toks, atkakliai ieškantis konkrečios moters. Taigi, nuėjau į sutartą kavinę, laukiau, laukiau ir nieko – niekas nepriėjo, neprisėdo, matyt, iš tolo pažiūrėjo ir įsitikino, kad jo paieškos turės tęstis. Ir skambučiai liovėsi. Tik įdomu, ar surado tą kitą mano bendravardę ir bendrapavardę“, – pasakoja moteris.

O kelios komentatorės iškart sukrunta. „Vyras tikrino, ar ateisite į pasimatymą su kitu“, – į vyro daržą meta akmenuką Rugilė. Ir sulaukia Živilės pritarimo: „Tą patį pagalvojau.“

Į įsibėgėjusią diskusiją įsijungia Sigita, atskleidžianti savo jaunystės istoriją. Simpatija, neišsirutuliojusi į rimtesnius santykius. „Paauglystėje buvau iki ausų įsikliopinusi vaikinuką, paskui kurį vakarėlių metu vis lakstydavau. Pamenu: net kai apsivėmęs per išgertuves gulėjo, vis buvau šalia. Kol per kitą vakarėlį man neatvėrė akių, pasakydamas, jog aš esu šauni pana, bet ne jam. Iki šiol galvoju, ką tai reiškė: aš šauni pana, bet per mažai šauni, ar visgi aš šauni, bet jam per gera, o gal aš šauni pana, bet ne jam skirta?

Svarbiausia, kad ir jis man simpatizavo tais laikais, ilgus metus mes simpatiją rodėme vienas kitam, bet visa kompanija vis patraukdavo per dantį abu ir, aišku, niekas neišsirutuliojo. O BUKIAUSIA, kad įstojome į universitetus ir, aišku, meilė buvo išgaravusi, nesimatėme kažkiek metų, skirtinguose miestuose gyvenome. Ir antrame kurse vėl susitikome rugsėjo pirmą jau kaip grupiokai! Pamenu, kad abu buvome lyg burokai, pamatę vienas kitą. Kaip burokai ir visus tuos likusius trejus studijų metus likome, o persimetėme gal dešimčia frazių, nors, jas sakydami, vėl raudonuodavome. Aš net į paskaitas pradėjau eiti su kambariokės grupiokais (nes mes tą patį studijavome, tik skirtingose grupėse buvome)“, – savo likimo posūkius atkuria mergina.

Dilema: vidus ar išorė?

Galiausiai Monika sustoja ties komentaru, kuris ne vien ją priverčia užpykti ant vyriškosios lyties atstovų. „Mane buvo. Ir ne kartą. Visada buvau bjaurusis ančiukas. Porą kartų privažiavo ir tiesiog pravažiavo, vieną kartą atsirado labai skubių reikalų, dar kitą kartą išvadino pabaisa. Ir čia dar ne viskas. Tiesiog tikrai nesu nei graži, nei einamos figūros“, – savo trūkumus ima vardyti Simona.

Akivaizdu, menka savivertė ir nepasitikėjimas savimi užkliūva ne tik Monikai. Pašnekesio dalyvės viena po kitos ima girti Simoną ir raminti, kad ne ji, o tie vyrai, pasitaikę jos kelyje, yra nieko verti.

Pasipila komentarai: „Kas myli, tai myli ir baisią. Čia viskas nuoširdžiai nuo jūsų savivertės priklauso. Pati galvosite, kad esate baisi, tai ir aplinkiniai galvos taip pat“, „Kažkas jus suklaidino. Jūs galvojate, kad esate nesimpatiška, NORS esate graži!“, „Jūs esate šauni, tai jie buvo mulkiai“, „Sakėte, negraži? Normali esate, tikrai ne bjaurusis ančiukas, nuvertinate save turbūt po tų bachūrų. Kiekvienas turi savo skonį, jiems gal reikėjo modelio. Įdomu, ar patys jie buvo išvaizdūs „playboy’ai“, „Siaubas... Čia jau ne vyrai, o šiukšlės“.

Monika, prieš eidama gamintis vakarienę, perskaito paskutinį Renatos komentarą: „Greičiausiai jie durniai buvo ir tikrai jūs ne pabaisa. Jei jie proto nelabai turėjo, tai jų reikalas. Nes, žinokite, kaip įsitikinau, žmogaus išorė gali būti ir nekokia, bet vidus labai gražus. O tų, kurie save gražuoliais laiko, ypač vaikinų, vidus toks baisus...“

„Et...“ – atsidūsta ji, imdama iš šaldytuvo produktus troškiniui gaminti. „O jei vėl parašyčiau Donatui? Na, ir kas, kad tai aš per pirmąjį pasimatymą netikėtai pasprukau...“ – šelmiškai sau nusišypso Monika.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite