Angle down Atgal

Partnerio knarkimas gali nulemti santykių atšalimą: gydytojas pataria, ką daryti

Dažnas žmogus yra susidūręs su knarkimu. Dažniausiai tai sukelia daugiausiai nepatogumų šalia miegančiajam, tačiau reikėtų žinoti, kad knarkimas gali būti pavojingas ir pačiam knarkiančiajam. Tai gali būti vienas iš miego apnėjos simptomų, kai miegodamas žmogus tam tikram laikui nustoja kvėpuoti.

Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ gydytojas otorinolaringologas med. m. dr. Marius Kašėta pasakos apie galimą pagalbą ir knarkimo gydymą.

Specialistai teigia, kad partnerio knarkimas yra vienas iš labiausiai erzinančių reiškinių. Dėl šios priežasties žmonės ima miegoti atskirai, o kartais tai tampa net viena iš skyrybų priežasčių. Tačiau, pasak gydytojo otorinolaringologo Mariaus Kašėtos, knarkimas gali būti sėkmingai gydomas.

„Patys žmonės, matyt, nežino, kad ta problema yra sprendžiama, kad jie gali ieškoti pagalbos. Dažniausiai pacientai kreipiasi paraginti, kaip mes vadiname, „lovos partnerių“ – tai yra žmonių, su kuriais kartu miega. Knarkiančiųjų partneriai neišsimiega, pradeda varyti savo antrą pusę iš lovos, nebenori važiuoti į bendras atostogas, keliones“, - pasakos gydytojas.

Nors knarkimas nėra siejamas su paveldimumu, knarkia ir vaikai. Net skleidžiamas garsas atsiranda lygiai taip pat, kaip ir suaugusiems, tik vaikų simptomatika būna šiek tiek kitokia, skleidžiamas garsas – tylesnis. 

„Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi tas pačias problemas: knarkimą, obstrukcinę miego apnėją. Miego metu atsipalaiduoja raumenys, o kartu ir minkštieji audiniai. Jie tampa glebūs ir tuo metu įvyksta du mechanizmai. Vienas iš jų – minkštųjų audinių suglebimas. Tuomet minkštieji audiniai uždaro kvėpavimo takus ir įvyksta kvėpavimo sustojimas. Antrasis mechanizmas – tai iš minkštųjų audinių kylančios vibracijos, kurias mes suprantame kaip knarkimo garsą“, - dalinsis gydytojas otorinolaringologas M. Kašėta.

Kiekvienas žmogus knarkia skirtingu intensyvumu bei garsumu. Tai priklauso nuo įkvepiamo oro srauto ir nuo asmens gerklose esančio perteklinio audinio. Kuo to audinio daugiau vibruoja, tuo garsesnis knarkimas. Pasak gydytojo, didžiausia bėda yra tame, kad knarkimas gali būti susijęs su obstrukcine miego apnėja.

„Obstrukcinė miego apnėja yra tokia būklė, kai miego metu žmogui sustoja kvėpavimas, įvyksta kvėpavimo pauzė, kuri gali trukti įvairų laiko tarpą. Šie kvėpavimo sustojimai yra pavojingi sveikatai, gali bloginti kitų organų ligas arba skatinti jų atsiradimą. Dažniausiai yra nurodomi kardiovaskulinės sistemos sutrikimai, tokie kaip hipertenzija, širdies darbo sutrikimai, centrinės nervų sistemos ir atminties sutrikimai, įvairūs miego sutrikimai. Esant obstrukcinei miego apnėjai ir knarkimui gali pablogėti net ir cukrinis diabetas. Literatūroje aprašomos ir pakankamai retos, tačiau skausmingos ligos, tokios kaip naktinis šlapinimasis, impotencija“, - kalbės specialistas.

Pastebėta, kad dažniau knarkia žmonės turintys antsvorio. Tai labiau būdinga ir tiems, kurie mėgsta sočias vakarienes arba vartoja daug alkoholio. 

„Aš mėgstu sakyti, kad knarkiančio ir miego apnėją turinčio žmogaus problema susideda iš dviejų dalių: 50% yra anatomija ir 50% gyvenimo būdas. Pagrindinis faktorius yra viršsvoris. Ar keičiant vien gyvenimo būdą, tai yra grįžtant prie normalaus darbo – poilsio rėžimo, subalansuotos mitybos, mes galime garantuoti, kad knarkimas išnyks? Tikrai ne. Tačiau, bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo yra kertinis momentas, siekiant geriausių rezultatų“, - pasakos med. m. dr. M. Kašėta.

Visais laikais žmonės ieškojo būdų, kaip išvengti knarkimo. Puikiai žinome, kad pakanka knarkiantįjį pažadinti iš miego arba pakeisti miego poziciją. Yra sugalvota ir įvairių naminių priemonių spręsti šią problemą, kai po nugara kišami kamuoliukai, ant šnervių kabinami specialūs žiedai ar specialios pagalvės.

„Jeigu žmogus turi vadinamąjį pozicinį knarkimą arba pozicinę miego apnėją, tai reiškia, kad jis knarkia arba jam sustoja kvėpavimas dažniausiai arba išskirtinai gulint ant nugaros. Yra sugalvota įvairių būdų kovai su šia problema: teniso kamuoliuko įsiuvimas į miego rūbus, specialios pagalvės, kurios neleidžia atsigulti ant nugaros. Šie būdai, kaip pagalbinės priemonės, yra naudojami, rekomenduojami, tačiau kyla kitas klausimas – ar tai yra patogu pačiam žmogui ir ar tai padeda spręsti problemą, nebloginant gyvenimo kokybės?“, - kalbės gydytojas.

Dažniausiai yra rekomenduojama pasirodyti specialistui, kuris tiksliai diagnozuos problematiką ir parinks efektyviausias gydymo priemones.

„Aš visada skatinu ateiti porą, kuri kartu galėtų daugiau papasakoti apie miego sutrikimus, knarkimą, kvėpavimo sustojimą, kiek jis tęsiasi. Ta informacija mums yra tikrai reikalinga. Po detalios anamnezės seka apžiūra. Mes vertiname viršutinius kvėpavimo takus, perteklinį audinį, vertiname kvėpavimo takų siaurumą, glebumą. Šiame etape labai svarbus ir informatyvus yra endoskopinis tyrimo metodas, kuris parodo kvėpavimo takų būklę, audinių perteklių ir padeda nuspėti, kaip kvėpavimo takai gali elgtis miego metu“, - pasakos specialistas.

Med.m.dr. Marius Kašėta pabrėš, kad kalbant apie miego mediciną, kiekvienu atveju kalbama apie išskirtines aplinkybes, kai gydymas yra parenkamas labai individualiai. O vienas efektyviausių knarkimo ir miego apnėjos gydymo būdų yra chirurginis.

„Mūsų operacijų spektras gali būti labai platus: nuo nosies iki antgerklio, liežuvio šaknies. Kiekviena operacija turi tikslą, priežastis, kodėl mes ją siūlome atlikti. Jeigu žmogus turi kreivą nosies pertvarą, nosies vožtuvų nepakankamumą, be abejo, tada mes operacinį gydymą nukreipsime į nosies pertvaros tiesinimą ir nosies vožtuvų plastiką. Jeigu žmogus turi dideles gomurio tonziles, adenoidus, mūsų gydymas bus nukreiptas į perteklinio audinio šalinimą“, - kalbės med. m. dr. M. Kašėta. 

Chirurginė procedūra, per kurią pašalinamas perteklinis audinys gerklėje ir praplatinami kvėpavimo takai, dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą ir vidutiniškai trunka pusantros valandos. Rezultatai juntami visiškai sugijus žaizdoms ir atslūgus minkštojo gomurio patinimui, tai yra – maždaug po 3-4 savaičių. 

Būtina žinoti, kad jei partneris knarkia, ar tai darote patys, tai neturėtų būti dviejų žmonių artimų santykių išbandymas ar net skyrybų priežastis. Pakanka kreiptis į specialistus, nes šiuolaikinė medicina tikrai gali padėti.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite