Angle down Atgal

Pakuočių atliekų rūšiuojama daugiau, bet nekokybiškai

Praėjusiais metais įvairias gyvenimo sritis paveikusi pandemija atsiliepė ir pakuočių atliekų sektoriui. 2020 m. pakuočių tvarkymo veiklos rezultatus šalyje vertinanti Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) stebėjo šiek tiek padidėjusį išrūšiuotų pakuočių atliekų srautą, deja, negalėjo labai džiaugtis nei rūšiavimo kokybe, nei gyventojų motyvacijos augimu.

Rūšiuoja daugiau, bet nekokybiškai

„Praėjusiais metais Lietuvoje, palyginti su 2019-aisiais, sutvarkytų pakuočių atliekų kiekis komunaliniame atliekų sraute, kuris surenkamas iš gyventojų, išaugo nuo 52 tūkst. iki 62 tūkst. tonų. Pokytį lėmė didėjantis gyventojų sąmoningumas, intensyvesnė infrastruktūros plėtra, didesnis išrūšiuojamas atliekų kiekis iš konteinerių turinio. Vis dėlto, kaip rodo pernai mūsų inicijuota gyventojų apklausa bei kontroliniai patikrinimai šalies savivaldybėse, motyvacija rūšiuoti pakuočių atliekas mūsų šalyje 2020 m. netgi sumenko, o rūšiavimo konteinerių turinys, deja, nedžiugina. Į šiuos konteinerius gyventojai ir toliau metė avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Panašios priemaišos kartais sudarė apie trečdalį individualiems namų ūkiams skirtų pakuočių atliekoms skirtų konteinerių turinio“, – sako PTO direktorius Valentinas Miltienis.

Pasak organizacijos vadovo, tikrąją pakuočių rūšiavimo padėtį šalyje bei gyventojų požiūrį į rūšiavimą atskleidė 2020 m. atlikti daugiau negu 80 kontrolinių patikrinimų 19-oje savivaldybių. Šių patikrinimų metu buvo stebima ne tik atliekų surinkimo paslaugos kokybė, bet ir įvertinami gyventojų rūšiavimo įgūdžiai, įpročiai, dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos konkrečiose savivaldybėse.

Šiuos patikrinimus papildė ir apklausa šalies mastu. Remiantis praėjusių metų rudenį PTO inicijuotu Lietuvos gyventojų elgsenos tyrimu, plastikines pakuotes ir plastikinius butelius rūšiuojantys 2019 m. teigė 87 proc. respondentų, o 2020 m. – 83 proc. Neturį kur namuose laikyti 2019 m. tvirtino 28 proc. gyventojų, o 2020 m. tokių respondentų dalis išaugo net iki 37 proc. Teigiančių, kad trūksta noro ar tingi rūšiuoti, dalis padidėjo beveik trigubai – nuo 11 iki 29 proc.

„Kiek tenka girdėti, pavyzdžiui, iš antrinio pakuočių atliekų rūšiavimo grandies ar plastiko perdirbėjų, didėjantis išrūšiuotų pakuočių kiekis slepia prastėjančią gyventojų rūšiavimo kokybę. Nors, kaip parodė apklausa, šalyje net du trečdaliai (65 proc.) gyventojų rūšiuoja atliekas daugiau nei 3 metus, didesnį progresą pernai įžvelgti buvo sunku. Manau, turėjo įtakos ir pandemijos bei ekonominės krizės sukeltos bėdos, pakeitusios ne vieno šeimos ūkio prioritetus“,  – teigia V. Miltienis.

Neramus metas pakuočių atliekų sektoriuje

PTO vadovas taip pat įvardija pastaruoju metu augančią įtampą pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje. Planuojami atliekų sektoriui skirti teisės aktų pokyčiai, vis didėjantis konteinerių užterštumas ne pakuočių atliekomis, branginantis ne tik pakuočių atliekų surinkimą, bet ir surenkamo atliekų turinio rūšiavimą. Jis taip pat nuogąstauja, kad esant tokiai padėčiai, gali būti sunku įgyvendinti ES plastikų strategiją, kuria siekiama, kad iki 2030 m. visos plastiko pakuotės būtų perdirbamos.

PTO vadovas taip pat abejoja, ar šiuo metu savivaldybių išsakomas nepasitikėjimas pakuočių tvarkymo organizacijomis turės teigiamą poveikį gyventojų motyvacijai. Pakuotes tvarkančios organizacijos dėjo nemenkas pastangas, siekdamos pagerinti rūšiavimo rodiklius, aiškino žmonėms, kaip efektyviai išnaudoti konteinerius, suspaudžiant ar smulkinant pakuotes, bei primindamos, kokios atliekos neturėtų patekti į pakuočių atliekų srautą. Buvo orientuojamasi į galutinį tikslą, kurį akcentavo ir ES – taršos mažinimas, maksimalūs pakuočių perdirbimo rodikliai.

„Pakuotes tvarkančios organizacijos yra įgaliotos vykdyti gamintojų ir importuotojų pareigas. Viena jų yra komunaliniame sraute rūšiuojamojo surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas. Organizacijoms svarbu, kad finansavimas būtų skiriamas už atliekamą darbą ir pasiektą rezultatą. Rezultatas, arba surenkamas pakuočių atliekų kiekis, ypač svarbu. Tuo tarpu savivaldybės kaip siektiną rezultatą įvardija konteinerių ištuštinimo dažnį. Vis dėlto turėtų būti aišku, kad net ir kelis kartus dažniau pradėjus ištuštinti konteinerius sutvarkomas pakuočių kiekis nepadidės, jeigu gyventojai nerūšiuos atliekų. Todėl svarbiausia, kad konteineriai būtų ištuštinami laiku, neperpildyti“, – aiškina PTO vadovas, pridurdamas, kad perpildytų konteinerių problemą įvardijo tik kas dešimtas apklausos respondentas.

Pasak V. Miltienio, praėjusiais metais didžiausias PTO  iššūkis buvo stabilizuoti piniginius srautus. Šiemet, be pakuočių atliekų užduočių įgyvendinimo siekių, organizacija yra pasirengusi aktyviai dalyvauti aplinkos ministerijos organizuojamuose darbo grupės posėdžiuose, aktyvinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp partnerių siekiant identifikuoti problemas, ieškoti sprendimo būdų. Be to, vadovaudamasi STT nurodytomis gairėmis, PTO savo veikloje pradėjo įgyvendinti priemones, puoselėdama visokeriopai korupcijai atsparią verslo aplinką.

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite