Angle down Atgal

Opozicija kritikuoja Vyriausybės sprendimą dar labiau didinti biudžeto deficitą: galime turėti katastrofinę situaciją

Opozicinių frakcijų parlamentarai kritiškai vertina penktadienį Vyriausybės priimtą sprendimą patikslintame kitų metų biudžete deficitą didinti dar 0,2 proc. Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas laikosi pozicijos, kad tokio dydžio neigiamas balansas pirmiausiai susijęs su tuo, kad valdantieji iki šiol nepasiūlė jokių mokestinių pertvarkų, leisiančių padidinti pajamas.

„Biudžeto deficitas kyla iš to, kad Vyriausybė nepasiūlė jokių mokestinių pertvarkų, jog būtų galima subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. Nepadaryti namų darbai ir dabar mes didiname biudžeto deficitą ir jį dengiame skolintomis lėšomis. Kai kurios valstybės taip daro, bet ilgą laiką taip traukti negali, nes skolas reikia grąžinti“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Socialdemokratas akcentuoja, kad nors kitų metų biudžete numatytos didelės išlaidos, tam tikrų svarbių sričių finansavimui pakankamai lėšų taip ir neatsirado.

„Pats biudžetas, nepaisant to, kad išlaidos didėja 11 proc., bet jis labai skylėtas. Savivaldybėms, regionams lėšos yra nepakankamos ir vos kompensuoja infliaciją. Mokslo eksperimentinės plėtros finansavimui minimum reikėjo papildomų 60 mln. prie numatytų, sukrapštė apie 20 mln. Biudžeto projektas yra stipriai skylėtas“, – mano jis.

Politikas atsargiai vertina ir Finansų ministerijos prognozes dėl 2023 metų biudžeto, pagal kurias deficitas tuomet turėtų mažėti iki 1,1 proc. Nors socialdemokratas ir sutinka, kad augančios kainos leis surinkti daugiau mokestinių pajamų, leisiančių mažinti neigiamą valstybės balansą, tačiau jis tuo pačiu akcentavo, kad infliacija reikalauja ir papildomų išlaidų iš biudžeto viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui.

„Aišku, jeigu ekonomika, darbo užmokestis augs ir bus valdoma infliacija, tai, be jokios abejonės, pirminį pajamų planą pavyks įgyvendinti gal net ir su kaupu ir tas deficitas mažės, bet infliacija yra kainų kilimas. Kainų kilimas kai kada palankus Vyriausybei, nes užpildo biudžetą sparčiau – kainų kilimas yra ir didesnis PVM. Tačiau lygiai taip pat žmonėms tai yra papildomos išlaidos iš kišenės. Jeigu atlyginimai nepaveja infliacijos, tada atsiranda problema. O atlyginimai nepaveja infliacijos būtent viešajame sektoriuje“, – tvirtino G. Paluckas.

A. Butkevičius: su viešaisiais finansais galime turėti katastrofinę situaciją

Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius pabrėžia, kad Valstybės kontrolė ir kitos institucijos yra išsakiusios pastabas, jog kitų metų biudžeto išlaidos nėra padengtos tvariomis pajamomis. Todėl politikas sakė turėjęs lūkesčių, kad Ministrų Kabinetui tikslinant biudžetą dalis išlaidų bus apkarpytos.

„Tikėjausi, kad po pirmojo svarstymo Vyriausybėje bus peržiūrėtos išlaidos ir jos gal kai kur bus sumažintos, įvertinus institucijų pastabas, bet Seime gali kalbėti ką nori, bet niekas į tuos išsakomus argumentus nereaguoja“, – sakė A. Butkevičius.

Parlamentaro teigimu, jau pagal pirminį kitų metų išlaidų ir pajamų plano variantą buvo aišku, kad valdantieji artimiausiu metu privalės imtis ir mokestinių pakeitimų.

„Vyriausybė turėtų ateiti į Seimą jau pavasarį, kad mes galėtume diskutuoti apie papildomų pajamų gavimą ilgalaikėje perspektyvoje, nes, kaip žinome, mokestiniai įstatymai įsigalioja tik po pusės metų. Jeigu valdantieji elgsis taip, kaip dabar elgiasi, tai galiu pasakyti, kad 2023 metais su viešaisiais finansais turėsime katastrofinę situaciją“, – tikino jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys stebėjosi, kad netgi ekonomikos augimo sąlygomis Vyriausybė parengė nesubalansuotą biudžeto projektą.

„Man nesuprantama, kaip galima dar didinti struktūrinį (tai reiškia, net ir atmetant tai, kas susiję su pandemija) fiskalinį deficitą, kai ekonomika auga 4 proc. Neatsimenu Lietuvoje tokio atvejo. Esant tokiam ekonomikos augimui, didinti deficitą yra visiškas fiskalinės drausmės nesilaikymas“, – tvirtino A. Butkevičius.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė Ministrų Kabinetui penktadienį pristatė patikslintą 2022 m. biudžeto projektą. Jame ministerija numato dar kiek augančias išlaidas, gausesnes pajamas ir didėjantį biudžeto deficitą.

Ateinančių metų biudžetą Finansų ministerija (FM) tikslina atsižvelgusi į Seimo narių, komitetų ir komisijų, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, tarptautinių organizacijų sprendimus ir priimtus naujus teisės aktus.

Iš viso ministerija gavo pasiūlymų biudžeto išlaidas išpūsti dar 454 mln. eurų, tačiau išlaidos didės tik 146,1 mln. ir iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų.

Tuo tarpu pajamas ministerija planuoja dar 0,5 mlrd. eurų didesnes – jos turėtų kilti 521,2 mln. eurų, iki 14,38 mlrd.

Biudžeto deficitas, ministerijos skaičiavimais, didės dar 0,2 proc. punkto – nuo 3,1 proc. iki 3,3 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų ministrės teigimu, trečdalis šio prieaugio lėšų yra vienkartinės, skirtos pandemijai ir migrantų krizei suvaldyti.

„Taip pat pokytis išauga dėl tarptautinių institucijų nustatytų duomenų arba mokėjimo grafikų, prognozių dėl mūsų ekonomikos augimo, dėl ES biudžeto patvirtinimo, kuriame nustatytos mūsų įmokos į ES biudžetą. Tos išlaidos privalėjo būti daromos, todėl biudžeto deficitas 2022 m. prognozuojamas 3,3 proc. nuo BVP“, – paaiškino G. Skaistė.

Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP, ministerijos prognozėmis, 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų sumažėti iki 44,4 proc.

Gruodžio 9 d. biudžeto projektas grįš į Seimą antrajam svarstymui.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite