Angle down Atgal

Odontologijos skyriuje – permainų vėjai

Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – Utenos PSPC) pamažu, gal ne visada pastebimai, bet vyksta teigiami pokyčiai. Didžiausios permainos turbūt vyko Odontologijos skyriuje, kuriame iki šiol mažai kas keitėsi bene nuo pat Utenos PSPC veiklos pradžios. Neseniai atsinaujino pacientų registravimo pas gydytojus odontologus tvarka – pacientai dabar gali registruotis telefonu, registratūroje ar internetu. Taip pat neseniai šiame skyriuje pradėjo dirbti dvi jaunos gydytojos, su kuriomis norime supažindinti „Utenos dienos“ skaitytojus.

Naujoji gydytoja Sandra Stiklioriūtė

Gydytoja odontologė Sandra Stiklioriūtė Utenos PSPC dirba vos tris savaites. Tai – naujausia Odontologijos skyriaus komandos narė. Mergina į Uteną grįžo iš Vilniaus, kur baigė studijas Vilniaus universitete. Tiesa, Sandra ne uteniškė ir tai girdima iš taisyklingos vakarų Aukštaitijos tarmės. Jaunoji odontologė gimė bei ilgą laiko gyveno Jurbarke ir tik prieš pat studijas su tėvais atsikraustė į Uteną.

Po penkerius metus trukusių studijų jaunoji gydytoja nestojo į rezidentūrą ir grįžo į Uteną. Kaip sakė pati Sandra, gal todėl, kad čia – visa šeima, be to, jos nuomone, Vilniuje odontologų ir taip daug. Šią profesiją mergina pasirinko tikriausiai dėl to, kad ir šeimoje yra gydytojų odontologų. Nors, kaip prisipažino pašnekovė, odontologų vaikystėje bijojo ir nemėgo, nepatiko ir specifinis odontologo kabineto kvapas. Apie šią specialybę pradėjo galvoti mokykloje, nes labai patikdavo biologijos pamokos. Buvo minčių studijuoti mediciną, bet atbaidė itin ilga studijų trukmė, arba genetiką, nes šis mokslas labai įdomus, bet... išėjo taip, kaip išėjo.

Šiemet mokslus baigusi mergina sakė ketinanti čia apšilti kojas, įgyti praktikos, paskui gyvenimas nuves savais keliais. Dabar jaunoji gydytoja gydo dantis, dantų kanalus, taip pat dirba chirurginiame kabinete, kur šalina dantis. Sandra džiaugėsi dideliu ir draugišku kolektyvu, paslaugiomis kolegėmis, kantriais pacientais.

Darbo Utenos PSPC netrūksta, per dieną mergina sukasi kaip bitė, todėl po darbo norisi atsipalaiduoti. Sandra pasakojo, kad laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, keliauti. Kadangi tėtis yra didelis Lietuvos patriotas, domisi šalies istorija, ypač partizanais, todėl įtraukta ir visa šeima – kartu lankosi miškuose, bunkeriuose, partizanų kovų ir žūties vietose ir pan. „Tėtis auklėjo mane taip, kad niekada nekilo minčių išvykti gyventi ir dirbti į užsienį“, – tikino pašnekovė.

Dirba rimtai, pramogauja ekstremaliai

Kitos Odontologijos skyriaus naujokės kelias visiškai kitoks, bet atvedė į tą pačią vietą – Utenos PSPC. Vilma Bubinaitė – čia gimusi ir augusi uteniškė. Tiesa, po dešimtos klasės mergina išsikraustė gyventi į Kauną, nes manė, kad baigus gimnaziją didmiestyje bus lengviau siekti savo svajonės – įstoti į odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kaune ją globojo ten mediciną studijavusi, dabar jau gydytoja oftalmologė, sesuo Lina. „Svajojau įgyti tokią specialybę, kad dirbdama galėčiau padėti žmonėms. Visuomet sakiau, kad noriu būti chirurge, tačiau draugės, kuri tuo metu studijavo odontologiją, paskatinta nusprendžiau pasirinkti odontologijos specialybę ir visą dėmesį sukoncentravau į tai, kad kuo geriau išlaikyčiau valstybinius egzaminus, – pasakojo Vilma. – Dėl šios priežasties palikau Uteną ir persikrausčiau į Kauną. Tikėjau, kad pasirinkta Kauno Jono Jablonskio gimnazija ir joje dirbantys puikūs mokytojai mane paruoš egzaminams ir pavyks įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Taip ir nutiko.“

Paklausta, kodėl po studijų sugrįžo atgal į gimtinę, šiemet mokslus baigusi mergina susimąstė ir atsakė, kad labai pasiilgo ją, dar mokinę, į Kauną išleidusių tėvų bei pačios Utenos. „Vieną savaitgalį grįžau pas tėvus į Uteną, buvo labai gražus oras... – prisiminė pašnekovė. – Tada ir supratau, kad norėčiau grįžti gyventi į Uteną.“ Mergina baigė darbus Kaune, o grįžusi į gimtinę užsuko į Utenos PSPC, kur kaip tik reikėjo gydytojo odontologo. Galima tai vadinti likimu arba laimingu aplinkybių sutapimu. Ir Vilma čia dirba jau beveik du mėnesius. Dėl tolimesnių studijų jaunoji gydytoja kol kas nėra apsisprendusi, kaip pati sakė – nesinorėjo pasirinkti, o paskui gailėtis. Todėl nutarė prieš tai įgyti praktikos ir žiūrėti, kas mieliau širdžiai.

Pašnekovė sakė, kad kauniečių ir uteniškių pacientų požiūris į odontologą labai skiriasi. Utenoje, anot jos, žmonės labiau linkę gerbti medicinos įstaigos darbuotojus, jie klusnesni, noriau bei pareigingiau vykdo gydytojo nurodymus ir patarimus.

Paklausus apie laisvalaikio pomėgius merginai sužibo akys. „Odontologo darbas, kad ir kaip patiktų, vargina. Dirbdama jaučiu stresą ir didelę atsakomybės naštą, – dėstė Vilma. – Neseniai atradau puikų atsipalaidavimo būdą – pasivažinėjimą motociklu. Tik gaila, kad sezonas baigėsi. Kai tik praeis žiema, sušils oras, manau, vėl sėsiu ir važiuosiu, kur akys mato ir neigiamos mintys nepasiekia.“

Tikisi naujų vėjų

Pasisukus kalbai apie pacientus ir dantų gydymą bei paprašius pasidalyti įsimintiniausiais atvejais, Vilma paatviravo, kad, kai dalyvaudavo budėjimuose naktį priėmime, teko matyti atvejį, kai dėl užleisto ir negydyto danties komplikacijų žmogus mirė. Taip pat jaunoji gydytoja baisėjosi dabartine vaikų dantų būkle. „Kai ateina devynerių metų vaikas ir burnoje matoma keliolika ėduonies pažeistų dantų ar jau likusių tik šaknų – tai yra kažkas baisaus“, – stebėjosi pašnekovė ir pridūrė, kad, jos manymu, taip atsitinka todėl, kad tėvai aplaidžiai žiūri į vaiko burnos ertmės ir dantų sveikatą. Esminis dalykas, pasak jaunų specialisčių, yra išsiugdyti įprotį valytis dantis du kartus per dieną, nepamiršti tarpdančių siūlo ir lankytis pas gydytoją odontologą profilaktiniams patikrinimams kas pusmetį. Taip pat gydytojos priminė, kad lapkričio mėnesį prasidės profilaktinė vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, todėl verta pasirūpinti savo vaikų dantukais.

Abi jaunosios gydytojos tikėjosi, kad su jų atsiradimu įstaigoje pasikeis įsisenėję dalykai ir pagerės sąlygos tiek pacientams, tiek skyriaus personalui. Merginos sakė, jog būtų gerai, kad gydytojas odontologas, išgirdęs paciento nusiskundimus, pats galėtų spręsti vizito trukmę, o ne taip, kaip dabar, kai kiekvienam pacientui, nepriklausomai nuo esamos problemos ar atliekamos procedūros, skiriamas tik pusvalandis. Taip pat pacientams su skaudančiais dantimis galėtų būti skirtas atskiras skubios pagalbos kabinetas, kuriame paeiliui budėtų visi skyriaus odontologai. Taip būtų taupomas užsiregistravusiųjų pacientų vizito laikas. Be to, anot Sandros, kelios minutės, tenkančios žmogui su skaudančiu dantimi, nėra pakankamas laikas atidžiai bei tinkamai ištirti pacientą.

Abi merginos vieningai tvirtino, kad Utenos PSPC joms dirbti patinka ir Odontologijos skyriuje jos pagal galimybes stengiasi pritaikyti studijų metu įgytas naujausias žinias.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite