Angle down Atgal

Nustebsite, kiek ilgai ant jūsų mobiliųjų išgyvena koronavirusas

Lengviau atsikvėpti neleidžianti pandemija po truputį ir vėl įsismarkauja, o mokslininkai nenuilsdami tyrinėja pasaulį sukrėtusį koronavirusą visais įmanomais kampais. Šį kartą pasirodė naujos išvados apie tai, kiek ilgai ant įvairių paviršių gali gyvuoti šis virusas. Kai kurios išvados gali net šokiruoti ir priversti labiau susimąstyti apie tai, kaip mes rūpinamės tais paviršiais, kurie mus supa kasdien.

Dar kovo mėnesį, netrukus po oficialios pandemijos pradžios, „New England Journal of Medicine“ žurnale paskelbtame tyrime buvo teigiama, kad naujasis koronavirusas ant paviršių, tokių kaip plastikas, gali gyvybingas išsilaikyti net iki 72 valandų, o ant kartono – iki 24 valandų.

Po jo sekęs balandžio mėnesio tyrimas, paskelbtas „The Lancet“, nustatė atvejus, kuomet kai kurie paviršiai, tokie kaip nerūdijantis plienas, esant tinkamoms aplinkos sąlygoms, infekcines daleles gali išlaikyti iki savaitės.

Nuo tol sveikatos apsaugos pareigūnai pabrėžė būtinybę kovoje su COVID-19, reguliariai valyti ir dezinfekuoti visus dažnai liečiamus paviršius (tiek viduje, tiek lauke), o taip pat reguliariai plauti savo rankas.

Daugelis žmonių pasidarė išvadas, kad objektai, kurie negali būti pilnai dezinfekuoti, tokie kaip pliušiniai paviršiai ar popierius, po savaitės nebeišlaiko infekciją platinančių mikrobų, tačiau mokslininkams bandant daugiau sužinoti apie COVID-19 buvo apžvelgta tai, kaip mes sąveikaujame su šiais dažnai liečiamais paviršiais.

Mokslininkų komanda iš Australijos Visuotinės gerovės mokslinių ir industrinių tyrimų organizacijos (angl. Australia’s Commonwealth Scientific and Industrial Research Organization, CSIRO), atliko tyrimą, kurio metu jie SARS-CoV-2 viruso daleles patalpino ant dar daugiau bendrųjų paviršių, tarp kurių stiklas, nerūdijantis plienas ir popieriniai pinigai.

Jų gauti rezultatai rodo, kad  virusas gali išlikti infektyvus iki 28 dienų, o tai yra gerokai didesnis laiko tarpas nei tradicinio gripu viruso atveju ir žymiau ilgesnis, nei rodė ankstesni skaičiavimai. 

Lygūs paviršiai, tokie kaip mūsų telefonus dengiantys stiklo ekranai, 20 laipsnių temperatūroje infekcinius mikrobus išlaikė beveik keturias savaites, tuo tarpu įprasti gripo mikrobai užkrečiami maksimaliai išlieka 17 dienų. Be to, vidutiniškai savo mobiliuosius telefonus per dieną mes paliečiame apie 2500 kartų.

Ko gero, susimąstėte, kad būtų pats metas kruopščiai nusivalyti savo mobiliuosius, tiesa?

Visgi, ankstyvą spalį „Virology Journal“ žurnale paskelbtas tyrimas iš esmės skiriasi nuo dviejų ankstesnių, plačių laboratorinių tyrimų, atliktų anksčiau šiais metais.

Gali būti, kad šis tyrimas tik padės sveikatos priežiūros specialistams geriau suprasti virusą klinikinėje aplinkoje, nes pareigūnai, tokie kaip infekcinių ligų specialistė ir medicinos direktoriaus pavaduotoja Sandra Kesh iš „Westmed Medical Group“ teigia, kad žmonėms rankas plauti ir paviršius valyti reikės kaip ir anksčiau. 

„Žmonės labai sunerimsta. Tai, kaip mokslininkai pristatė duomenis rodo, kad virusas išgyvena gerokai ilgiau,“ – aiškino dr. Kesh. „Tačiau tai yra rimtas perspėjimas, kurį, mano manymu, žmonės turi suprasti. Laboratorinės sąlygos, kuriose mokslininkai atliko tyrimą, nėra tas pats su kuo mes susiduriame realiame pasaulyje.“

Beveik visi tyrimai iki šiol buvo atlikti laboratorijose, kas gerokai skiriasi nuo mūsų namų, mokyklų ir biurų, apimant ir natūralius elementus, egzistuojančius šiose aplinkose, kurie daro įtaką tam kaip ilgai virusas gali išlikti ant paviršių.

Australijos tyrimo metu mokslininkai patalpinę viruso daleles į „tirpalą“ (panašų į mūsų gleives), kurį jie paskleidė paviršiuose, atrado 28 dienų gyvybingumo laikotarpį, pastebi dr. Kesh.

Visgi, didžiausias skirtumas tarp realaus pasaulio ir laboratorijos yra tas, kad tyrimas buvo vykdomas tamsoje, kontroliuojamoje temperatūroje ir kontroliuojamoje drėgmėje.

„Kad ir kokie gąsdinantys yra šie rezultatai, nemanau, kad tai būtų priežastis skelbti pavojaus signalą: pagrindinis transmisijos būdas išlieka oro lašeliais bei aerozoliais, ypatingai uždarose aplinkose,“ – aiškina dr. Kesh.

Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai viruso išplitimui ant jų testuojamų paviršių naudojo gleives primenančias medžiagas, anot dr. Kesh, žmonių gleivėse esama baltųjų kraujo kūnelių, galinčių daryti įtaką viruso jautrumui paviršiuje kitaip nei laboratoriniuose tirpaluose.

„Kitas aspektas, kurį reikia atsiminti yra tas, kad virusas yra inaktyvuojamas (sumažėjo jo gyvybingumas) ultravioletinės spinduliuotės,“ – sakė dr. Kesh. „Paprastai mūsų namuose yra saulės spindulių ir įjungtos šviesos.“

Pareigūnai iš Ligų kontrolės ir prevencijos centrų pasidalino įrodymais, kurie rodo, kad žema oro drėgmė ir žemesnės temperatūros yra palankesnės SARS-CoV-2 virusui.

Taigi, kaip ilgai SARS-CoV-2 išgyvena ant paviršių?

Iki šiol atlikti pandemijos tyrimai matavo kaip ilgai virusas gali būti aptinkamas ant paviršiaus, tačiau ne visi tyrimai nustatė, kaip ilgai virusas išlieka infektyvus, kas yra esminis skirtumas.

Daugelis ekspertų teigia, kad virusas gyvybingas neišlieka ilgiau nei 24 valandas, o daug greičiau viruso daleles inaktyvuoja saulės šviesa ir drėgmė.

„Mano nuomone, infektyvūs virusai gleivėse ant paviršių išliks tik kelias valandas, bet ne dienas,“ – reaguodamas į tyrimą „BBC“ pasakojo Ronn Eccles, buvęs Kardifo universiteto „Common Cold Centre“ direktorius.

Naudojantis duomenimis, surinktais iš „New England Journal of Medicine“, „Lancet“ ir „Virology Journal“, žemiau pateiktos apibendrintos trukmės, kaip ilgai virusas gali būti aptinkamas ant paviršių laboratorinėse aplinkose:

Plastikas: tyrimas rodo, kad SARS-CoV-2 gali būti aptinkamas nuo 3 iki 7 dienų, o naujausi duomenys rodo, kad ant neporingų plastiko paviršių virusas infektyvus gali išlikti iki 28 dienų.

Metalas: ant vario, mokslininkai išsiaiškino, kad gyvybingas virusas nebebuvo aptinkamas jau po 4 valandų. Kiti duomenys rodo, kad nerūdijantis plienas ir metalai virusą gali išlaikyti tarp 3 ir 7 dienų.

Popierius: nors  „Lancet“ tyrimas nustatė, kad SARS ant popierinių pinigų gali būti aptinkamas iki 4 dienų nuo pirmojo poveikio, tačiau „Virology Journal“ duomenys rodo, kad pinigai buvo tas paviršius, kuris virusą sėkmingai išlaikė 28 dienų laikotarpį. „Lancet“ taip pat nustatė, kad ant spausdinimo popieriaus ar popierinių servetėlių viruso nebebuvo aptinkama praėjus 3 valandoms.

Stiklas: pirminiai duomenys rodo, kad virusas ant tokių paviršių, kaip langai ar mūsų televizorių, kompiuterių ir išmaniųjų telefonų ekranai virusą gali išsilaikyti iki 4 dienų.

Kartonas: maisto pakuotės ir siuntinių dėžės pandemijos pradžioje buvo tapusios diskusijų subjektu, kuomet grįžę namo žmonės dezinfekuodavo savo pirkinius. „New England Journal of Medicine“ tyrimas rodo, kad ant kartono gyvybingas virusas nebebuvo aptinkamas po 24 valandų, kas reiškia, kad tą laiką savo pirkinius galite „karantinuoti“ už savo virtuvės ribų.

Audiniai ir neporingi paviršiai: nors įrodymų šioje kategorijoje nebuvo daug, tačiau CSIRO komandos tyrimas nustatė, kad paprasta medvilnė viruso neišlaikė ilgiau nei dvi savaites (didžioji dalis jo buvo inaktyvuojama per pirmąjį kontaktą).

Kai kurie tyrimai skirtingai vertina ar paviršiai išlieka užkrėsti per tam tikrą laikotarpį, tačiau bet kuriuo atveju, turėtumėte aktyviai valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius savo namuose.

Visų svarbiausia, grįžus namo reikia kruopščiai nusiplauti rankas, nes pabuvę laukę ir lietę pačius įvairiausius paviršius jūs taip namo galite parsinešti pavojingus mikrobus.

Ar reikia keisti būdus, kaip valyti ir dezinfekuoti savo namus?

Artėjant žiemai yra aiškus vienas dalykas: mes privalėsime toliau valyti savo namus ir stebėti savo rankų higieną. Panašu, kad visi duomenys rodo, kad vėsesnės temperatūros yra svetingesnės SARS-CoV-2 viruso gyvavimui ant paviršių, lyginant su šiltesniais mėnesiais.

Šiuo metu daugelis savo dėmesį nukreipė į dažniausiai liečiamus taškus virtuvėse ir svetainėse, teigė Liz Scott, Simmon universiteto profesorė ir infekcijų kontrolės konsultantė valymo pramonės srityje.

Konkrečiau, žmonės skiria ir toliau turėtų skirti daugiau dėmesio tinkamai dezinfekuojant paviršius virtuvėje ir svetainėje: „Didelės rizikos sritys, visų pirma, yra mūsų rankos, o tuomet – rankų kontaktas su mūsų liečiamais paviršiais, – pasakojo jis susitikimo metu. - Savo pastangas turime sutelkti į aukštos rizikos paviršius, kur mes galime užsikrėsti, nes čia egzistuoja patogenai, kurie gali būti perduoti mums“.

Naujasis tyrimas, analizuojantis kaip ilgai SARS-CoV-2 gali išgyventi ant paviršių, neturėtų paskatinti mus bandyti kasdien dezinfekuoti kiekvieną mūsų namuose esantį paviršių.

Vietoje to, dr. Scott teigimu, tiesiog pagal dažnesnį grafiką turėtumėme dezinfekuoti virtuvės spinteles, šaldytuvus ar kriaukles, pietų stalą, kavos staliukus ar tokius daiktus, kaip durų rankenos, rankenėlės ir skląsčiai.

Jei kažkas, negyvenantis jūsų namuose, neseniai čia leido laiko arba jei kažkas jūsų namuose susirgo, tuomet tai būtų pats tinkamiausias metas dezinfekuoti paviršius, nes tai padeda sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19 per dažnai liečiamus paviršius.

Gismeteo.lt 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite