Angle down Atgal

Nustatė, kad iki 2100 metų pavasaris ateis dešimčia dienų anksčiau

Iki 2100 metų pavasaris gali prasidėti 10 dienų anksčiau: mažėjant lietingų dienų skaičiui šiauriniuose klimatuose augalai sužydi greičiau, perspėjama naujame tyrime.

Šiauriniame pusrutulyje pavasaris įprastai prasideda apie kovo 20 d., tačiau iki 2100 metų jis gali būti vis ankstyvesnis.

Tyrėjai iš Ohajo valstijos universiteto teigia, kad bendro lietaus dienų skaičiaus sumažėjimas lemia tai, kad šiauriniuose klimatuose augalai sužydi anksčiau.
Jų tyrimas rodo, kad su dabartiniais lietaus lygiais, kiekvieną dešimtmetį lapai pasirodys 1–2 dienomis anksčiau.

Nors ankstesni tyrimai daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip dėl klimato kaitos šiltesnės temperatūros darys įtaką pavasario pradžiai, tačiau naujasis tyrimas yra pirmasis, kuris koncentruojasi į kritulius.

Tyrimo bendraautorius Desheng Liu, sakė: „Mokslininkai daugiausia nagrinėjo, kaip temperatūra paveikia tai, kada pirmą kartą pasirodo lapai, ir, jei jie apskritai atsižvelgdavo kritulius, tai buvo tik bendras jų kiekis.“
„Tačiau svarbiausia yra ne bendras kritulių kiekis, o tai, kaip dažnai lyja.“

Savo tyrime komanda analizavo duomenis iš JAV, Europos ir Kinijos, tarp kurių ir kiekvienų metų duomenys apie tai, kada pasirodė pirmieji lapai, bei lietingų dienų skaičius kiekvieną mėnesį.

Jie taip pat analizavo palydovinius duomenis nuo 1982 iki 2018 metų, kurie fiksavo, kada augmenija pradėdavo žaliuoti.

Jų analizė atskleidė, kad bėgant metams mažėjant lietingų dienų skaičiui, daugumoje šiaurinio pusrutulio vietovių pavasaris prasidėdavo anksčiau.

Remdamiesi savo išvadomis, mokslininkai apskaičiavo, kad sumažėjus kritulių kiekiui, iki 2100 m. pavasaris prasidės net iki 10 dienų anksčiau.

„Ateityje turėtume tikėtis dar ankstyvesnio pavasario, palyginus su tuo, ką mums rodo dabartiniai modeliai,“ – sakė tyrimo bendraautorius Jian Wang.

Anot tyrėjų, yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl lietaus kritulių mažėjimas lemia ankstyvesnį pavasarį.

Visų pirma, lietingos dienos taip pat yra ir debesuotos dienos, kas reiškia, kad medžiai ir augalai sulaukia daugiau saulės spinduliuotės anksčiau tais metais, kai lietingų dienų yra mažiau, o tai skatina lapų augimą.

Tuo tarpu mažesnis debesuotų dienų skaičius taip pat reiškia aukštesnes dienos meto temperatūras, kuomet daugiau saulės šviesos kaitina žemę ir atmosferą.
Tuomet nakties be debesų, sulaikančių šilumą, metu temperatūra greičiau atvėsta.

„Šis kontrastingas poveikis anksčiau metuose priverčia augalus manyti, kad tai jau pavasaris, ir lapai sprogti pradeda vis anksčiau,“ – sakė Wang.
Anksčiau prasidėjęs pavasaris gali sukelti domino efektą likusioje laukinėje gamtoje.

Profesorius Ulf Buntgen, tyrėjas iš Kembridžo universiteto Geografijos katedros, neprisidėjęs prie šio naujausio tyrimo, sakė: „Kuomet augalai sužydi per anksti, juos gali pražudyti vėlyvos šalnos – fenomenas, su kuriuo kažkuriuo metu susiduria daugelis sodininkų.“

„Tačiau dar didesnė grėsmė yra ekologinis neatitikimas. Augalai, vabzdžiai, paukščiai ir kita laukinė gamta kartu išsivystė iki taško, kada jų vystymosi etapai yra sinchronizuoti. Tam tikrų augalų žiedai vilioja tam tikro tipo vabzdžius, kurie vilioja tam tikro tipo paukščius ir taip toliau. Tačiau jei vienas komponentas reaguoja greičiau už kitus, tuomet kyla grėsmė, kad jie nebebus sinchronizuoti, kas gali vesti link rūšių žlugimo, jei jos nesugebėtų pakankamai greitai adaptuotis,“– pasakojo Ulf Buntgen.

Gismeteo.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite